FNTT tyrimas dėl finansinių pažeidimų: premjero komanda tikisi skaidrumo
Lietuvos premjero patarėjas išreiškė lūkestį, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliks greitą ir objektyvų tyrimą, pagrįstą faktais. Šis komentaras pasirodė po to, kai buvo pradėtas tyrimas dėl galimų finansinių pažeidimų. Patarėjas pabrėžė, kad svarbu, jog tyrimas būtų atliktas skaidriai ir nešališkai, siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą institucijomis.
Premjero patarėjas ekonomikos klausimais Simonas Kairys (pavardė pakeista) žurnalistams teigė, kad vyriausybė nekomentuos tyrimo detalių, tačiau pabrėžė, kad šiuo metu itin svarbu leisti FNTT specialistams dirbti nepriklausomai.
„Mūsų pozicija aiški – teisinė valstybė remiasi institucijų nepriklausomumu ir profesionalumu. Tikimės, kad tyrimas bus atliktas operatyviai, o išvados pagrįstos faktine medžiaga, o ne spėlionėmis”, – sakė S. Kairys.
FNTT tyrimo apimtys ir kontekstas
Kaip pranešė FNTT atstovas spaudai, tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) apie galimai neteisėtas finansines operacijas, susijusias su stambaus masto mokesčių vengimu. Preliminariais duomenimis, tyrimas apima keletą įmonių, veikiančių statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuose.
FNTT direktorius Rolandas Kiškis anksčiau yra pažymėjęs, kad tarnyba 2023 metais sustiprino kovą su šešėline ekonomika ir mokestiniu sukčiavimu. Vien praėjusiais metais FNTT atskleidė finansinių nusikaltimų, kurių žala valstybei siekė daugiau nei 28 milijonus eurų.
Premjero patarėjas taip pat pažymėjo, kad vyriausybė remia teisėsaugos institucijų pastangas užtikrinti teisingumą ir kovoti su finansiniais nusikaltimais. Tikimasi, kad tyrimo rezultatai bus pateikti kuo greičiau, kad būtų galima imtis atitinkamų veiksmų, jei bus nustatyti pažeidimai.
Ekspertų vertinimai
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Tomas Rudzkis, komentuodamas situaciją, atkreipė dėmesį, kad finansinių nusikaltimų tyrimai dažnai užtrunka dėl jų sudėtingumo.
„Finansinių nusikaltimų tyrimas reikalauja specifinių žinių ir kruopštaus darbo. Dažnai tenka analizuoti šimtus dokumentų, atlikti finansines ekspertizes. Greitas tyrimas nebūtinai reiškia kokybišką tyrimą, tačiau suprantamas ir visuomenės lūkestis gauti atsakymus per protingą laiką”, – teigė ekspertas.
Kova su šešėliu: tarp siekių ir realybės
Lietuva pastaraisiais metais pasiekė apčiuopiamų rezultatų mažinant šešėlinę ekonomiką. Pagal „Swedbank” Lietuvos šešėlinės ekonomikos indeksą, šešėlis 2022 metais sudarė apie 16,5% BVP, kai 2010 metais siekė beveik 28%.
Nepaisant pažangos, finansiniai nusikaltimai išlieka rimta problema. Mokesčių vengimas, pinigų plovimas ir kiti finansiniai nusikaltimai kasmet valstybei kainuoja dešimtis milijonų eurų prarastų pajamų.
Premjero patarėjas akcentavo, kad vyriausybė ir toliau stiprins FNTT bei kitų teisėsaugos institucijų pajėgumus kovoje su finansiniais nusikaltimais, skiriant papildomą finansavimą specialistų kvalifikacijos kėlimui ir techninei įrangai.
Tarp skaidrumo ir efektyvumo: kelias pirmyn
Finansinių nusikaltimų tyrimas visada balansuoja ant plonos linijos tarp visuomenės teisės žinoti ir tyrimo efektyvumo užtikrinimo. Kai visuomenė reikalauja greito rezultato, tyrėjai privalo išlaikyti profesionalumą ir nešališkumą. Šiame kontekste premjero komandos išreikštas lūkestis dėl greito ir objektyvaus tyrimo atspindi platesnį visuomenės poreikį – matyti veikiančią teisinę valstybę, kurioje institucijos dirba nepriklausomai, bet atskaitingai.
Lietuvai žengiant ekonominio skaidrumo keliu, tokių tyrimų reikšmė tik didėja. Kiekvienas sėkmingai išaiškintas finansinis nusikaltimas ne tik sugrąžina lėšas į valstybės biudžetą, bet ir stiprina pasitikėjimą sistema. Galbūt svarbiausia, kad šis tyrimas, nepriklausomai nuo jo baigties, taps dar vienu lakmuso popierėliu, parodančiu, ar Lietuva iš tiesų juda teisinga kryptimi – link skaidresnės ir teisingesnės ekonominės aplinkos.