Rusijos imperializmo grėsmė: ekspertas įspėja apie augančius Kremliaus apetitus
Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad Rusijos agresyvumas ir teritoriniai siekiai auga. Jis pabrėžia, kad Rusija siekia didinti savo įtaką ir teritorijas, o tai kelia grėsmę regioniniam ir tarptautiniam saugumui.
Budrys atkreipia dėmesį į pastaruoju metu vykstančius įvykius, kurie rodo, kad Rusija nesiruošia atsitraukti nuo savo agresyvios politikos. Jis ragina tarptautinę bendruomenę būti budriai ir imtis veiksmų, siekiant užkirsti kelią tolesnei Rusijos ekspansijai.
Lietuvos atstovas taip pat pabrėžia, kad būtina stiprinti NATO ir Europos Sąjungos gynybinius pajėgumus, siekiant užtikrinti regiono saugumą.
Kremliaus agresijos istorinis kontekstas
Budrio įspėjimai nėra be pagrindo. Nuo 2008 metų Rusija įvykdė karines intervencijas Gruzijoje, 2014 m. aneksavo Krymą, o 2022 m. vasario 24 d. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Šie veiksmai atspindi ilgalaikę Kremliaus strategiją atkurti savo įtakos zonas buvusiose Sovietų Sąjungos teritorijose.
„Rusijos elgesys nėra spontaniškas. Tai dalis sistemingos strategijos, kurią Kremlius vykdo jau daugiau nei dešimtmetį,” – teigia Budrys.
Pasak saugumo eksperto, Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimas sąmoningai kuria naują „geopolitinę realybę”, kurioje tarptautinės teisės principai ir valstybių teritorinis vientisumas tampa antraeiliais dalykais.
Hibridinės grėsmės Baltijos regionui
Budrys išskyrė ir konkrečias grėsmes Baltijos regionui. Pastaruoju metu Rusija aktyviai stiprina savo karines pajėgas Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje. Šių metų pradžioje Rusija dislokavo taktinių branduolinių ginklų Baltarusijos teritorijoje, o tai kelia papildomą nerimą regiono saugumui.
„Rusija naudoja ne tik konvencines karines priemones, bet ir hibridines atakas – kibernetinius išpuolius, dezinformacijos kampanijas, energetinį šantažą ir migrantų instrumentalizavimą,” – pabrėžia Budrys.
Lietuvos saugumo tarnybų duomenimis, vien 2023 metais buvo užfiksuota virš 2000 kibernetinių incidentų, kurių dalis siejama su Rusijos remiamomis hakerių grupuotėmis.
Tarptautinio atsako būtinybė
Anot K. Budrio, Vakarų atsakas į Rusijos agresiją turi būti vieningas ir ryžtingas. Jis teigiamai vertina NATO sprendimą stiprinti rytinį flangą ir didinti gynybos išlaidas, tačiau pabrėžia, kad to nepakanka.
„Turime suprasti, kad Rusija supranta tik jėgos kalbą. Sankcijos ir diplomatinis spaudimas yra svarbūs, tačiau be realaus karinio atgrasymo Kremlius ir toliau bandys plėsti savo įtaką,” – teigia patarėjas.
Budrys taip pat pabrėžia Ukrainos paramos svarbą: „Ukrainos gynybos stiprinimas yra tiesiogiai susijęs su mūsų pačių saugumu. Jei Ukraina kris, Rusijos apetitas tik augs.”
Naujoji šaltojo karo era
Kremliaus agresija neapsiriboja vien tik karine dimensija. Rusija aktyviai siekia skaldyti Vakarų vienybę, manipuliuodama energetikos ištekliais, finansuodama radikalius politinius judėjimus ir vykdydama plačias dezinformacijos kampanijas.
Stebint šiuos procesus, tampa aišku, kad gyvename naujoje geopolitinėje realybėje. Rusijos imperinis projektas nėra sustojęs – jis tik įgauna naujų formų ir intensyvumo. Vakarų demokratijos turi ne tik reaguoti į esamus iššūkius, bet ir kurti ilgalaikę strategiją, kaip atgrasyti Kremlių nuo tolesnės agresijos.
Kaip taikliai pastebi Budrys, „saugumas nėra duotybė – tai nuolatinis procesas, reikalaujantis budrumo, ryžto ir solidarumo”. Šioje naujoje šaltojo karo eroje laisvės ir demokratijos išsaugojimas priklausys nuo mūsų gebėjimo atpažinti grėsmes ir ryžtingai į jas reaguoti, kol jos netapo egzistencinėmis.