Krymo klausimas: kodėl Lietuvos pozicija išlieka nepajudinama
Lietuvos nacionalinio saugumo patarėjas Kęstutis Budrys pabrėžė, kad bet kokios diskusijos dėl Krymo priklausomybės yra pavojingos ir gali sukelti rimtų pasekmių. Jis teigė, kad kvestionuodami Krymo statusą, atveriame duris į „pekla”, nes tai gali destabilizuoti situaciją regione ir sukelti naujus konfliktus.
Budrys pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė turi laikytis vieningos pozicijos ir nepripažinti Krymo aneksijos, nes tai prieštarauja tarptautinei teisei. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje yra grėsmė ne tik regioniniam, bet ir pasauliniam saugumui. Lietuvos atstovas ragino tarptautinę bendruomenę išlaikyti spaudimą Rusijai ir remti Ukrainą jos kovoje už teritorinį vientisumą.
Istorinis kontekstas ir teisinė padėtis
Krymo pusiasalis buvo neteisėtai aneksuotas Rusijos 2014 metais, po to, kai Ukrainoje įvyko Maidano revoliucija. Nors Rusija teigia, kad pusiasalio gyventojai patys nusprendė prisijungti prie Rusijos per referendumą, tarptautinė bendruomenė šio referendumo nepripažįsta teisėtu.
JT Generalinė Asamblėja 2014 m. kovo 27 d. priėmė rezoliuciją, kuria patvirtino Ukrainos teritorinį vientisumą ir paskelbė Krymo „referendumą” negaliojančiu. Už rezoliuciją balsavo 100 valstybių, prieš – 11, susilaikė 58.
Lietuva nuo pat pradžių užėmė tvirtą poziciją Krymo klausimu. Kaip pažymėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viename iš savo pasisakymų: „Krymas yra Ukraina. Tai ne tik teisinis faktas, bet ir moralinis imperatyvas.”
Geopolitinės implikacijos
K. Budrio teigimu, bet koks nuolaidžiavimas Krymo klausimu sukurtų pavojingą precedentą. „Jei leistume kvestionuoti tarptautinės teisės principus dėl Krymo, kitos agresyvios valstybės galėtų bandyti tą patį daryti kitose pasaulio dalyse,” – pabrėžė saugumo patarėjas.
Rusijos kontroliuojamas Krymas tapo militarizuota zona, iš kurios vykdomi kariniai veiksmai prieš Ukrainą. Pusiasalyje dislokuota branduolinių ginklų, o Juodosios jūros laivynas naudojamas kaip platforma agresyviems veiksmams.
Baltijos valstybėms ypač svarbu išlaikyti principingą poziciją, nes jos pačios patyrė sovietinę okupaciją, kurią Vakarai ilgą laiką de facto pripažino. Lietuva, Latvija ir Estija puikiai supranta, ką reiškia tarptautinės bendruomenės abejingumas agresoriaus veiksmams.
Praktinės pasekmės ir Lietuvos vaidmuo
Lietuva aktyviai dalyvauja formuojant ES ir NATO poziciją Krymo klausimu. Mūsų šalis yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų, skaičiuojant pagalbos dydį santykiu su BVP.
Nacionalinio saugumo patarėjas K. Budrys ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos saugumas tiesiogiai priklauso nuo situacijos Ukrainoje. „Ukrainiečiai šiandien kovoja ne tik už savo, bet ir už mūsų laisvę. Jei Rusija laimėtų Ukrainoje, kitos šalys, įskaitant Baltijos valstybes, taptų potencialiais taikiniais,” – teigė jis.
Lietuva taip pat aktyviai dalyvauja Krymo platformos veikloje – tai diplomatinė iniciatyva, skirta išlaikyti tarptautinės bendruomenės dėmesį Krymo deokupacijos klausimui. 2021 m. rugpjūtį vykusiame pirmajame Krymo platformos viršūnių susitikime dalyvavo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Raudonos linijos: kodėl negalima nusileisti
Pastaruoju metu tarptautinėje arenoje pasigirsta balsų, siūlančių ieškoti kompromisų su Rusija, įskaitant ir Krymo klausimą. Tačiau Lietuvos pozicija išlieka aiški – teritoriniai kompromisai yra nepriimtini.
K. Budrys įspėja, kad bet koks bandymas „įteisinti” Krymo aneksiją būtų strateginė klaida, kuri ne tik pažeistų tarptautinę teisę, bet ir sukurtų precedentą ateities konfliktams. „Kai pradedame derėtis dėl pagrindinių principų, tampame pažeidžiami. Tarptautinė sistema, pagrįsta taisyklėmis, yra vienintelė apsauga mažoms valstybėms,” – pabrėžia jis.
Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad Rusijos strategija dažnai remiasi „salami taktika” – palaipsniui atkandant po gabaliuką teritorijos ir žiūrint, kur yra Vakarų tolerancijos riba. Būtent todėl bet kokios diskusijos apie Krymo statusą yra pavojingos – jos signalizuoja agresoriui, kad tarptautinė bendruomenė gali būti pasiruošusi nusileisti.
Tvirtumo kaina ir ateities perspektyvos
Krymo klausimas išlieka vienu sudėtingiausių tarptautinės politikos iššūkių. Nors Ukraina ir jos sąjungininkės, įskaitant Lietuvą, tvirtai laikosi pozicijos, kad pusiasalis turi būti grąžintas Ukrainai, praktinis šio tikslo įgyvendinimas reikalauja ilgalaikės strategijos.
Principinga Lietuvos pozicija nėra be kainos – mūsų šalis patiria ekonominių nuostolių dėl sankcijų Rusijai ir susiduria su nuolatinėmis hibridinėmis grėsmėmis. Tačiau, kaip pabrėžia K. Budrys, „istorija moko, kad nuolaidžiavimas agresoriui ilgainiui kainuoja dar brangiau”.
Už raudonųjų linijų: ko mokė mus istorija
Istorija mums ne kartą parodė, kur veda nuolaidžiavimo politika. Miuncheno susitarimas 1938 metais, kai Vakarų valstybės atidavė dalį Čekoslovakijos Hitleriui, tapo klasikiniu pavyzdžiu, kaip trumpalaikė taika virsta ilgalaike katastrofa. Krymo klausimas šiandien yra mūsų kartos Miunchenas – momentas, kai turime nuspręsti, ar giname principus, ar pasirenkame iliuzinį komfortą.
Kaip taikliai pastebėjo K. Budrys viename iš savo paskutinių interviu: „Kai kalbame apie raudonas linijas tarptautinėje politikoje, turime suprasti, kad jos raudonos ne dėl spalvos, o dėl kraujo, kuris bus pralietas, jei leisime jas peržengti.” Lietuva, kaip valstybė patyrusi okupaciją ir atgavusi laisvę, turi moralinę pareigą stovėti pirmose gretose ginant tarptautinės teisės principus – ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl mūsų pačių ateities saugumo.