Lietuvos savivaldybių pasiruošimas ekstremalioms situacijoms: evakuacinių planų spragos
Lietuvoje dalis savivaldybių vis dar neturi parengtų evakuacinių planų, nors tai yra svarbi priemonė užtikrinant gyventojų saugumą ekstremalių situacijų metu. Evakuaciniai planai yra būtini siekiant efektyviai organizuoti žmonių perkėlimą į saugias vietas, kai kyla grėsmė jų gyvybei ar sveikatai.
Savivaldybės, kurios neturi šių planų, rizikuoja susidurti su chaotiškais ir neorganizuotais veiksmais, jei kiltų poreikis skubiai evakuoti gyventojus. Tai gali lemti didesnį pavojų žmonėms ir apsunkinti gelbėjimo tarnybų darbą.
Evakuacinių planų būklė Lietuvoje
Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, šiuo metu apie 30% Lietuvos savivaldybių neturi atnaujintų evakuacinių planų arba jie neatitinka dabartinių reikalavimų. Ypač prastai pasiruošusios yra mažesnės, regioninės savivaldybės, kuriose trūksta specialistų ir resursų tokiems planams parengti.
2022 metais atliktas tyrimas parodė, kad net ir tos savivaldybės, kurios turi parengtus planus, dažnai nesurengė praktinių mokymų, kaip juos įgyvendinti. Iš 60 savivaldybių tik 17 per pastaruosius dvejus metus organizavo evakuacijos pratybas, į kurias buvo įtraukti ir vietos gyventojai.
Gerosios praktikos pavyzdžiai
Vis dėlto, kai kurios savivaldybės rodo puikų pavyzdį. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės ne tik turi išsamius evakuacinius planus, bet ir reguliariai juos atnaujina, atsižvelgdamos į naujus iššūkius. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė 2023 metų pradžioje atnaujino savo evakuacinį planą, įtraukdama papildomas priemones, skirtas pabėgėliams ir specialiųjų poreikių turintiems asmenims.
Šiaulių miesto savivaldybė sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuriame pažymėtos evakuacijos vietos ir maršrutai, o gyventojai gali lengvai pasiekti šią informaciją per mobiliąją aplikaciją.
Ekspertų rekomendacijos
Ekspertai pabrėžia, kad evakuaciniai planai turėtų būti reguliariai atnaujinami ir pritaikomi prie besikeičiančių sąlygų bei grėsmių. Be to, svarbu užtikrinti, kad gyventojai būtų informuoti apie evakuacijos procedūras ir žinotų, kaip elgtis ekstremalių situacijų metu.
Lietuvos civilinės saugos ekspertė dr. Jūratė Jarmalavičienė pabrėžia: „Evakuaciniai planai nėra tik formalumas ar popierius stalčiuje. Tai gyvybiškai svarbūs dokumentai, kurie turi būti nuolat atnaujinami ir žinomi tiek institucijoms, tiek gyventojams. Ypač svarbu, kad planai būtų pritaikyti skirtingoms grėsmėms – nuo potvynių iki branduolinių incidentų.”
Tarptautiniai saugumo ekspertai rekomenduoja evakuacinius planus peržiūrėti bent kartą per metus, o pratybas rengti kas 6-12 mėnesių, įtraukiant skirtingas gyventojų grupes.
Kada reikalinga evakuacija?
Evakuacija gali būti reikalinga įvairiais atvejais:
- Gamtinių nelaimių metu (potvyniai, miškų gaisrai, uraganai)
- Technogeninių avarijų atvejais (cheminis užterštumas, radiacinis pavojus)
- Ginkluotų konfliktų ar terorizmo grėsmės atveju
- Epidemijų ar kitų visuomenės sveikatos krizių metu
Ruošiantis nenumatytam rytojui
Savivaldybės, kurios dar neturi parengtų planų, raginamos kuo greičiau imtis veiksmų ir užtikrinti, kad jų teritorijose gyvenantys žmonės būtų apsaugoti nuo galimų pavojų. Tai yra ne tik savivaldybių, bet ir visos šalies saugumo klausimas.
Pasaulinė praktika rodo, kad tinkamai pasiruošusios bendruomenės patiria mažiau nuostolių ir greičiau atsigauna po nelaimių. Lietuvai, esančiai geopolitiškai jautrioje vietoje, toks pasiruošimas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Dabartinė situacija, kai trečdalis savivaldybių nėra tinkamai pasiruošusios, kelia nerimą, tačiau kartu tai yra galimybė permąstyti prioritetus ir investuoti į tai, kas iš tiesų svarbu – mūsų visų saugumą nepriklausomai nuo to, kokios grėsmės ateityje mus beištiktų.