Vyriausybė svarsto pratęsti vandens gręžinių įteisinimo terminą
Lietuvos Vyriausybė svarsto galimybę dar dvejiems metams pratęsti laikotarpį, per kurį gyventojai galėtų be baudų įteisinti neregistruotus vandens gręžinius. Šis pasiūlymas yra dalis pastangų skatinti gyventojus legalizuoti savo vandens tiekimo šaltinius, kurie iki šiol nebuvo oficialiai registruoti.
Šiuo metu galiojanti tvarka leidžia gyventojams be jokių sankcijų įteisinti neregistruotus gręžinius, tačiau šis laikotarpis netrukus baigsis. Vyriausybė siekia pratęsti šią galimybę, kad daugiau žmonių galėtų pasinaudoti šia lengvata ir išvengti galimų baudų ateityje.
Pasiūlymas pratęsti terminą dar dvejiems metams yra grindžiamas tuo, kad daugelis gyventojų vis dar nėra susipažinę su reikalavimais arba neturi pakankamai laiko ir išteklių, kad galėtų tinkamai įteisinti savo gręžinius. Be to, tai padėtų užtikrinti, kad visi vandens tiekimo šaltiniai būtų registruoti ir atitiktų aplinkosaugos reikalavimus.
Kodėl svarbu įteisinti gręžinius?
Pagal dabartinę tvarką, neregistruoti gręžiniai, iš kurių per parą išgaunama daugiau nei 10 kubinių metrų vandens, gali užtraukti baudas nuo 300 iki 1450 eurų fiziniams asmenims ir nuo 600 iki 3000 eurų juridiniams asmenims. Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gali būti iki 100 tūkstančių neregistruotų gręžinių, daugiausiai kaimo vietovėse ir sodininkų bendrijose.
Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Giedrius Giparas pažymi: „Gręžinių registravimas yra svarbus ne tik dėl teisinių aspektų, bet ir dėl požeminio vandens kokybės stebėsenos. Neregistruoti gręžiniai dažnai neatitinka techninių reikalavimų ir gali kelti grėsmę požeminio vandens kokybei.”
Registracijos procesas ir išlaidos
Norint įteisinti vandens gręžinį, reikia kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą ir pateikti reikalingus dokumentus. Proceso kaina priklauso nuo gręžinio gylio ir tipo, tačiau vidutiniškai siekia nuo 200 iki 500 eurų. Tai apima:
- Gręžinio pasų parengimą
- Vandens kokybės tyrimus
- Registracijos mokesčius
Vyriausybė tikisi, kad pratęsus šį laikotarpį, daugiau gyventojų pasinaudos galimybe įteisinti savo gręžinius, o tai padės geriau valdyti vandens išteklius ir užtikrinti jų tvarumą. Šis sprendimas taip pat prisidėtų prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo, nes registruoti gręžiniai būtų reguliariai tikrinami ir prižiūrimi.
Vandens išteklių ateitis mūsų rankose
Galutinis sprendimas dėl šio pasiūlymo bus priimtas artimiausiu metu, tačiau tikimasi, kad jis sulauks palaikymo tiek iš gyventojų, tiek iš aplinkosaugos organizacijų. Nors termino pratęsimas suteiks daugiau laiko, svarbu suprasti, kad tai nėra begalinė galimybė. Anksčiau ar vėliau visi vandens gręžiniai turės būti įteisinti, nes tai užtikrina ne tik teisinį saugumą, bet ir mūsų bendro turto – gėlo vandens išteklių – tinkamą priežiūrą. Lietuva, turinti vienus geriausių požeminio vandens išteklių Europoje, privalo juos saugoti ateities kartoms, o tai įmanoma tik žinant, kiek ir kur šių išteklių naudojame.