Konstitucinis Teismas spręs dėl nėščių moterų teisių bausmės atlikimo kontekste
Lietuvos Konstitucinis Teismas nagrinės klausimą, ar teismo nuosprendžio vykdymo neatidėjimas nėščioms moterims neprieštarauja Konstitucijai. Šis klausimas kilo dėl to, kad šiuo metu galiojančios teisės normos nenumato galimybės atidėti teismo nuosprendžio vykdymo nėščioms moterims, kas gali sukelti įvairių socialinių ir sveikatos problemų.
Teisės ekspertai ir visuomenės atstovai išreiškė susirūpinimą dėl galimo žmogaus teisių pažeidimo, nes nėščios moterys gali susidurti su ypatingais sunkumais, jei joms tektų atlikti bausmę laisvės atėmimo įstaigose. Be to, tai gali turėti neigiamą poveikį tiek motinos, tiek būsimo vaiko sveikatai ir gerovei.
Tarptautinė praktika ir standartai
Daugelyje Europos Sąjungos valstybių jau taikoma praktika, leidžianti atidėti bausmės vykdymą nėščioms moterims. Pavyzdžiui, Prancūzijoje bausmės vykdymas gali būti atidėtas iki vaikas sulauks 18 mėnesių, o Vokietijoje egzistuoja specialios motinystės įstaigos, kuriose kalinčios nėščios moterys gauna reikiamą priežiūrą.
Jungtinių Tautų taisyklės dėl elgesio su kalinėmis moterimis (vadinamosios Bankoko taisyklės) rekomenduoja, kad valstybės narės, kai įmanoma, pirmenybę teiktų ne laisvės atėmimo bausmėms nėščioms moterims ir moterims, turinčioms išlaikomų vaikų.
Lietuvos kalėjimų departamento duomenimis, per pastaruosius penkerius metus laisvės atėmimo įstaigose kasmet vidutiniškai būna 3-5 nėščios moterys. Nors skaičius nėra didelis, tačiau kiekvienas atvejis reikalauja ypatingo dėmesio ir individualaus požiūrio.
Ekspertų nuomonės
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorė dr. Ilona Michailovič pabrėžia: „Nėščių moterų kalinimas kelia rimtų etinių ir teisinių klausimų. Tarptautiniai standartai aiškiai nurodo, kad tokiais atvejais reikėtų ieškoti alternatyvių sprendimų, ypač atsižvelgiant į negimusio vaiko interesus.”
Tuo tarpu Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė atkreipia dėmesį, kad „nėščių moterų kalinimas gali būti vertinamas kaip neproporcinga priemonė, ypač kai kalbame apie nesunkius nusikaltimus. Tokiais atvejais turėtų būti svarstomi alternatyvūs bausmės vykdymo būdai.”
Konstitucinis Teismas turės įvertinti, ar dabartinė teisinė situacija atitinka Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises ir laisves, taip pat ar ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Šis sprendimas gali turėti reikšmingų pasekmių teismų praktikai ir teisės aktų taikymui Lietuvoje, ypač kalbant apie pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą.
Teisingumo ir žmogiškumo balanso paieškos
Teismo sprendimas bus svarbus ne tik teisininkams, bet ir visai visuomenei, nes jis gali padėti formuoti humaniškesnę ir labiau į žmogaus teises orientuotą teisinę sistemą. Tikimasi, kad Konstitucinis Teismas atsižvelgs į tarptautinius žmogaus teisių standartus ir gerąją praktiką, siekiant užtikrinti, kad nėščių moterų teisės būtų tinkamai apsaugotos.
Šis klausimas iš esmės atspindi platesnę dilemą – kaip suderinti bausmės neišvengiamumą su žmogiškumo principu. Kai ant svarstyklių dedami du gyvenimai – motinos ir dar negimusio kūdikio – teisingumo samprata neišvengiamai turi būti praturtinta atjauta ir rūpesčiu silpnesniais. Konstitucinio Teismo verdiktas gali tapti reikšmingu žingsniu link teisinės sistemos, kuri ne tik baudžia, bet ir saugo, ne tik taiko įstatymo raidę, bet ir atspindi jo dvasią – pagarbą žmogaus orumui visomis aplinkybėmis.