Šiemet Europoje naujų elektromobilių registracijų padaugėjo daugiau kaip 40 proc., o Jungtinėse Valstijose jų sumažėjo beveik trečdaliu. Kinija tebėra didžiausia pasaulio rinka, bet jos augimas sustojo. Lietuvoje elektromobilių taip pat daugėja, tačiau mūsų keliuose vis dar aiškiai pirmauja dyzeliniai automobiliai.
Konsultacijų bendrovės „PwC“ pagrindinių pasaulio rinkų analizė rodo, kad per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius užregistruota apie 11 mln. naujų grynųjų elektromobilių. Tai 12 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Trečiąjį ketvirtį metinis augimas siekė 16 procentų.
Šie skaičiai apima tik automobilius, kuriuos varo vien baterijoje sukaupta elektra. Įkraunami hibridai, turintys ir vidaus degimo variklį, į juos neįtraukti.
Europa auga sparčiausiai, bet didžiausia rinka – Kinija
Didžiausią postūmį pasaulio elektromobilių rinkai šiemet suteikė Europa. Per sausį–rugsėjį čia parduota apie 2,5 mln. grynųjų elektromobilių, t. y. 42 proc. daugiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį.
Ypač sparčiai augo Vokietijos rinka. Per devynis mėnesius šalyje įregistruota apie 604 tūkst. elektromobilių, arba 58 proc. daugiau nei prieš metus. Pagal registracijų skaičių Vokietija pasaulyje užėmė trečią vietą ir sumažino atsilikimą nuo antroje vietoje esančių JAV.
| Rinka | Grynieji elektromobiliai per 2026 m. sausį–rugsėjį | Pokytis per metus |
|---|---|---|
| Kinija | Daugiau kaip 6 mln. | Beveik nepakito |
| Europa | Apie 2,5 mln. | +42 proc. |
| JAV | Apie 746 tūkst. | –29 proc. |
| Vokietija | Apie 604 tūkst. | +58 proc. |
Vokietijos rezultatas jau įskaičiuotas į Europos skaičių, todėl šių eilučių sudėti negalima. Be to, Europa šiame palyginime nėra tapati Europos Sąjungai. Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, per pirmus devynis mėnesius ES užregistruota apie 1,93 mln. naujų grynųjų elektromobilių, kurie sudarė 22,7 proc. visų naujų automobilių registracijų.
Kinijoje naujų grynųjų elektromobilių skaičius išliko kiek didesnis nei 6 mln. Šis rezultatas beveik nepadidėjo, tačiau bendra automobilių rinka susitraukė, todėl elektromobilių dalis joje paaugo. Kitaip tariant, elektromobilių užregistruota panašiai kaip pernai, tik jie sudarė didesnę sumažėjusios rinkos dalį.
JAV registracijos smuko, Vokietija artėja prie antros vietos
Jungtinėse Valstijose per pirmuosius tris ketvirčius įregistruota apie 746 tūkst. naujų grynųjų elektromobilių, t. y. 29 proc. mažiau nei prieš metus. Jų dalis automobilių rinkoje sumažėjo iki maždaug 6 procentų.
Vokietijos rezultatas nuo JAV atsiliko maždaug 142 tūkst. automobilių. Skirtumas vis dar nemažas, bet Vokietijai augant, o JAV rinkai traukiantis, atotrūkis mažėja.
Pasirinkimą tarp elektromobilių ir kitų automobilių lemia ne vien pirkėjų pomėgiai. Svarbu ir naujų modelių pasiūla, jų kainos, įkrovimo galimybės, valstybės skatinimo priemonės bei degalų kaina. Todėl vienos šalies rezultatai nebūtinai parodo, kas vyksta kitoje.
Lietuvoje elektromobilių daugėja, bet parke vyrauja dyzelinas
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, šių metų rugsėjį šalyje įregistruota 1 302 grynieji lengvieji keleiviniai elektromobiliai ir 1 330 įkraunamų hibridų. Skaičiai apima tiek naujus, tiek naudotus automobilius, pirmą kartą registruotus Lietuvoje, todėl jų nereikėtų tiesiogiai lyginti su vien naujų automobilių pardavimais kitose šalyse.
Spalio 1 dieną Lietuvos registre buvo 31 168 grynieji lengvieji keleiviniai elektromobiliai. Jie sudarė apie 1,64 proc. viso lengvųjų keleivinių automobilių parko. Įkraunamų hibridų buvo 30 562.
Tuo pat metu dyzeliniai automobiliai sudarė 61,9 proc. Lietuvos lengvųjų keleivinių automobilių parko. Vadinasi, nors registruojamų elektromobilių daugėja, dauguma šalies automobilių vis dar važinėja naudodami įprastus degalus.
Lietuvoje svarbi ir naudotų automobilių rinka. Rugsėjį įregistruota 1 474 naudoti lengvieji keleiviniai elektriniai automobiliai, tačiau šis skaičius apima ir grynuosius elektromobilius, ir įkraunamus hibridus. Todėl jis neparodo vien naudotų elektromobilių be vidaus degimo variklio.
Kiek gali skirtis kelionės išlaidos?
„PwC“ tarp veiksnių, skatinančių rinktis elektromobilius Europoje, mini aukštas degalų kainas. Tačiau kiek vairuotojas realiai sutaupytų, priklauso nuo automobilio sąnaudų ir elektros kainos – ypač nuo to, ar jis gali krauti namuose, ar dažniausiai naudojasi viešomis stotelėmis.
Pateikiame iliustracinį 100 km kelionės pavyzdį:
| Automobilis | Sąnaudos | Naudojama energijos kaina | Kaina už 100 km |
|---|---|---|---|
| Dyzelinis | 6 l/100 km | 2,15 €/l | 12,90 € |
| Elektromobilis, kraunamas namuose | 20 kWh/100 km | 0,25 €/kWh | 5,00 € |
| Elektromobilis, kraunamas viešoje stotelėje | 20 kWh/100 km | 0,55 €/kWh | 11,00 € |
Tai nėra konkrečių degalinių ar įkrovimo stotelių kainos, o tik pavyzdys, rodantis, kaip stipriai rezultatą keičia elektros tarifas. Jame neįvertinti galimi įkrovimo nuostoliai, o realios sąnaudos priklausys nuo greičio, oro sąlygų ir paties automobilio.
Vien energijos kainų palyginimas neatsako, kuris automobilis apsimokės labiau. Prieš pirkimą verta įvertinti ir paties automobilio kainą, draudimą, priežiūrą, galimybę įsirengti namų įkrovimo stotelę bei tai, kiek kilometrų iš tikrųjų nuvažiuojama per metus.
