Customize Consent Preferences

We use cookies to help you navigate efficiently and perform certain functions. You will find detailed information about all cookies under each consent category below.

The cookies that are categorized as "Necessary" are stored on your browser as they are essential for enabling the basic functionalities of the site. ... 

Always Active

Necessary cookies are required to enable the basic features of this site, such as providing secure log-in or adjusting your consent preferences. These cookies do not store any personally identifiable data.

No cookies to display.

Functional cookies help perform certain functionalities like sharing the content of the website on social media platforms, collecting feedback, and other third-party features.

No cookies to display.

Analytical cookies are used to understand how visitors interact with the website. These cookies help provide information on metrics such as the number of visitors, bounce rate, traffic source, etc.

No cookies to display.

Performance cookies are used to understand and analyze the key performance indexes of the website which helps in delivering a better user experience for the visitors.

No cookies to display.

Advertisement cookies are used to provide visitors with customized advertisements based on the pages you visited previously and to analyze the effectiveness of the ad campaigns.

No cookies to display.

Dvejopi standartai prezidento politikoje: ekspertų įžvalgos

Lietuvos politologai pastebi, kad prezidentas Gitanas Nausėda taiko dvejopus standartus, vertindamas skirtingas politines situacijas ir veikėjus. Tai kelia klausimų dėl jo nuoseklumo ir objektyvumo. Politologai teigia, kad prezidento pozicijos kartais atrodo prieštaringos, ypač kai kalbama apie vidaus politiką ir santykius su kitomis valdžios institucijomis.

Vienas iš pavyzdžių yra prezidento požiūris į Vyriausybės veiklą. Kai kuriais atvejais jis griežtai kritikuoja ministrus ir jų sprendimus, tačiau kitose situacijose, atrodo, kad jis yra linkęs užmerkti akis į tam tikrus trūkumus ar problemas. Tai gali būti susiję su politiniais interesais ar siekiu išlaikyti gerus santykius su tam tikromis politinėmis jėgomis.

Be to, prezidento retorika ir veiksmai tarptautinėje arenoje taip pat kartais skiriasi nuo jo vidaus politikos pozicijų. Politologai pastebi, kad prezidentas gali būti griežtesnis tarptautiniuose klausimuose, tačiau vidaus politikoje jis dažnai renkasi kompromisus ar netgi vengia aiškios pozicijos.

Konkretūs nenuoseklumo atvejai

Ryškus pavyzdys – prezidento pozicija dėl Vyriausybės sprendimų COVID-19 pandemijos metu. 2020 metų pavasarį G. Nausėda aktyviai palaikė griežtus karantino apribojimus ir netgi ragino Vyriausybę imtis dar griežtesnių priemonių. Tačiau vėliau, kai visuomenėje kilo nepasitenkinimas dėl ilgai trunkančių suvaržymų, prezidentas pakeitė retoriką ir ėmė kritikuoti tuos pačius sprendimus, kuriuos anksčiau palaikė.

Dar vienas prieštaringas atvejis – santykiai su Kinija. 2021 m. Lietuvai priėmus sprendimą leisti Taivanui atidaryti atstovybę Vilniuje, prezidentas iš pradžių išreiškė paramą šiam žingsniui, tačiau vėliau, kai Kinija ėmė taikyti ekonomines sankcijas, G. Nausėda pareiškė, kad „buvo padaryta klaida” ir kad jis „nebuvo informuotas” apie pavadinimo pasirinkimą, nors užsienio politika yra viena pagrindinių prezidento kompetencijų sričių.

Politologų vertinimai

Vilniaus universiteto politologas prof. Tomas Janeliūnas teigia, kad tokia pozicijų kaita gali būti susijusi su prezidento siekiu išlaikyti aukštus reitingus: „Prezidentas G. Nausėda yra linkęs sekti visuomenės nuotaikas ir kartais keisti savo pozicijas, kad išliktų populiarus. Tai politinė strategija, tačiau ji kenkia institucijos autoritetui ilguoju laikotarpiu.”

Mykolo Romerio universiteto docentė Rima Urbonaitė pastebi, kad prezidento pozicijų kaita ypač ryški artėjant rinkimams: „Matome, kad artėjant prezidento rinkimams G. Nausėda vis dažniau kritikuoja Vyriausybę, nors anksčiau tam tikrais klausimais buvo linkęs pritarti jos sprendimams. Tai gali būti sąmoninga strategija, siekiant atsiriboti nuo nepopuliarių sprendimų.”

Šie dvejopi standartai gali turėti įtakos prezidento autoritetui ir pasitikėjimui juo tiek tarp politikų, tiek visuomenėje. Politologai pabrėžia, kad nuoseklumas ir aiškumas yra svarbūs lyderio bruožai, kurie padeda užtikrinti stabilumą ir pasitikėjimą politinėje sistemoje. Prezidentui Nausėdai gali tekti peržiūrėti savo strategiją, siekiant išvengti prieštaravimų ir užtikrinti, kad jo veiksmai būtų nuoseklūs ir pagrįsti aiškiais principais.

Politinio vėjo gaudytojai: institucijos autoriteto kaina

Prezidento institucija Lietuvoje tradiciškai turėjo aukštą pasitikėjimo reitingą, tačiau pastaraisiais metais šis rodiklis svyruoja. Nors G. Nausėda išlieka vienu populiariausių politikų, jo nenuosekli pozicija kai kuriais klausimais pradeda kelti abejonių net ir tarp jo rėmėjų. Kaip rodo 2023 m. „Vilmorus” apklausos, nors bendras pasitikėjimas prezidentu siekia apie 60%, net 42% respondentų nurodė, kad jiems trūksta prezidento pozicijos aiškumo svarbiausiais valstybės klausimais.

Politinio lankstumo strategija gali padėti išlaikyti trumpalaikį populiarumą, tačiau ilgainiui kenkia ne tik pačiam politikui, bet ir institucijai, kuriai jis atstovauja. Demokratinėje sistemoje piliečiai turi teisę žinoti, kokių principų laikosi jų išrinktas vadovas ir kokia kryptimi jis ves valstybę. Prezidentui G. Nausėdai, ypač artėjant antrajai kadencijai, teks apsispręsti – ar toliau gaudyti politinius vėjus, ar visgi suformuluoti aiškią ir nuoseklią poziciją, kuri galbūt patiks ne visiems, bet užtikrins ilgalaikį pasitikėjimą ir pagarbą.

Parašykite komentarą