VSD išvada dėl Remigijaus Žemaitaičio kelia nerimą Seimo nariams
Seimo narys Juozas Olekas išreiškė susirūpinimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) išvados, susijusios su Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu. Olekas teigia, kad dėl šios išvados gali tekti riboti dalijimąsi slapta informacija su Žemaitaičiu.
VSD išvada buvo pateikta po to, kai Žemaitaitis viešai pasisakė apie Izraelio ir Palestinos konfliktą, kas sukėlė nemažai diskusijų ir kritikos. Olekas pabrėžė, kad tokios situacijos gali turėti įtakos Seimo narių galimybėms gauti ir naudoti slaptą informaciją, ypač jei kyla abejonių dėl jų patikimumo.
Seimo narys taip pat pažymėjo, kad būtina atidžiai vertinti kiekvieną atvejį, kai kyla klausimų dėl Seimo narių elgesio ir jų galimybės dirbti su slapta informacija. Anot Oleko, svarbu užtikrinti, kad tokios situacijos būtų sprendžiamos laikantis teisės aktų ir užtikrinant nacionalinį saugumą.
Ši situacija atkreipė dėmesį į tai, kaip svarbu yra atsakingai elgtis su informacija, ypač kai kalbama apie jautrius tarptautinius klausimus. Olekas pabrėžė, kad Seimo nariai turi būti atsargūs ir atsakingi, kad išvengtų situacijų, kurios galėtų pakenkti Lietuvos interesams ar saugumui.
Konflikto ištakos ir viešųjų pasisakymų pasekmės
Remigijus Žemaitaitis, partijos „Nematomos Lietuvos” lyderis, sukėlė kontroversijas po savo pasisakymų socialiniuose tinkluose, kur palygino Izraelio veiksmus Gazos Ruože su nacių vykdytu holokaustu. Šie komentarai buvo paskelbti 2023 m. spalio mėnesį, netrukus po „Hamas” teroristinės organizacijos išpuolio prieš Izraelį spalio 7 d.
Žemaitaičio pasisakymai sulaukė griežtos kritikos iš Lietuvos žydų bendruomenės ir kitų Seimo narių. Lietuvos užsienio reikalų ministerija taip pat išreiškė poziciją, kad tokie pareiškimai neatitinka oficialios Lietuvos užsienio politikos linijos.
VSD generalinis direktorius Darius Jauniškis, komentuodamas situaciją, pabrėžė, kad „parlamentarai turi ypatingą atsakomybę už savo viešus pasisakymus, ypač kai jie gali būti naudojami priešiškų valstybių propagandoje„. Departamentas įvertino, kad Žemaitaičio pasisakymai galėjo tapti Rusijos ir kitų nedraugiškų valstybių propagandos įrankiu.
Teisiniai aspektai ir precedentai
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, Seimo nariai turi teisę susipažinti su slapta informacija be atskiro patikrinimo, tačiau ši teisė gali būti apribota, jei kyla pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo.
Teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje jau buvo precedentų, kai parlamentarams buvo ribojama prieiga prie slaptos informacijos. 2018 metais tuometiniam Seimo nariui Mindaugui Basčiui buvo apribotas leidimas dirbti su slapta informacija dėl jo ryšių su Rusijos energetikos įmonių atstovais.
Konstitucinės teisės specialistas prof. Vytautas Sinkevičius paaiškino, kad „Seimo nario mandatas nesuteikia besąlyginės teisės susipažinti su visomis valstybės paslaptimis, jei kyla rimtų abejonių dėl nacionalinio saugumo„.
Tarptautinis kontekstas
Artimųjų Rytų konfliktas yra itin jautri tema tarptautinėje politikoje. Lietuva, kaip NATO ir ES narė, laikosi subalansuotos pozicijos šiuo klausimu, pripažindama Izraelio teisę į savigyną, bet kartu ragindama laikytis tarptautinės humanitarinės teisės.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis yra ne kartą pabrėžęs, kad „Lietuvos pozicija Artimųjų Rytų konflikte yra aiški – mes palaikome dviejų valstybių sprendimą ir smerkiame bet kokį terorizmą„. Ministras taip pat yra pažymėjęs, kad parlamentarų asmeninės nuomonės, prieštaraujančios oficialiai valstybės pozicijai, gali kenkti Lietuvos užsienio politikos interesams.
Balansuojant ant žodžio laisvės ir saugumo ašmenų
Žemaitaičio atvejis išryškina sudėtingą dilemą tarp demokratinių vertybių ir nacionalinio saugumo interesų. Viena vertus, parlamentarai turi teisę į žodžio laisvę ir galimybę išreikšti savo nuomonę. Kita vertus, jie taip pat turi ypatingą atsakomybę, ypač kai jų pasisakymai gali turėti įtakos Lietuvos tarptautiniams santykiams ar saugumui.
Politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad „parlamentarai turi suvokti, jog jų žodžiai tarptautiniais klausimais yra svarūs ir gali turėti realių pasekmių valstybės įvaizdžiui bei saugumui„. Jis pabrėžia, kad politikų pasisakymai neretai tampa dezinformacijos kampanijų dalimi, todėl atsakingas požiūris į jautrias tarptautines temas yra būtinas.
Šis atvejis primena, kad demokratijoje žodžio laisvė nėra absoliuti, ypač kai kalbama apie asmenis, turinčius prieigą prie valstybės paslapčių. Politikų atsakomybė yra ne tik kalbėti savo rinkėjų vardu, bet ir įvertinti savo žodžių pasekmes nacionaliniam saugumui. Kaip rodo Žemaitaičio atvejis, kartais tenka mokėti aukštą kainą už neapgalvotus pareiškimus – prarandant kolegų pasitikėjimą ir galimybę dirbti su svarbia informacija, kuri būtina efektyviam parlamentaro darbui.