Konstitucinio Teismo sprendimas dėl partnerystės: lemiamas momentas Lietuvos teisinėje istorijoje
Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) netrukus priims sprendimą, kuris gali turėti didelės įtakos šalies teisinei sistemai ir visuomenės gyvenimui. Šis sprendimas susijęs su partnerystės įteisinimu, kuris jau ilgą laiką kelia diskusijas tiek politinėje, tiek visuomeninėje erdvėje. Jei KT nuspręs, kad partnerystės įstatymas prieštarauja Konstitucijai, tai gali atverti kelią santuokos įteisinimui tos pačios lyties poroms.
Partnerystės įstatymo istorija Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje partnerystės įstatymas nėra priimtas, nors diskusijos apie jo būtinybę vyksta jau ne vienerius metus. Partnerystės įteisinimas leistų tos pačios lyties poroms oficialiai pripažinti savo santykius ir gauti tam tikras teises, kurios šiuo metu yra prieinamos tik susituokusioms poroms. Tačiau šis klausimas susiduria su dideliu pasipriešinimu iš konservatyvių politinių jėgų ir dalies visuomenės.
2021 metais Seime buvo svarstomas Partnerystės įstatymo projektas, kuris sulaukė aštrios kritikos iš konservatyvių politikų ir bažnyčios atstovų. Projektui pritrūko balsų, kad būtų priimtas – už balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 58, susilaikė 7. Reikėjo mažiausiai 65 balsų, kad įstatymas būtų priimtas. Tai buvo jau ne pirmas nesėkmingas bandymas įteisinti partnerystę Lietuvoje – ankstesni bandymai 2017 ir 2018 metais taip pat buvo atmesti.
Europos kontekstas ir Lietuvos įsipareigojimai
Verta paminėti, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuriose nėra įteisinta nei tos pačios lyties asmenų partnerystė, nei santuoka. Iš 27 ES šalių net 22 jau turi įteisinusios vienokią ar kitokią tos pačios lyties porų santykių formą. Kaimyninėse šalyse – Estijoje nuo 2016 m. galioja registruotos partnerystės įstatymas, o Latvijoje 2023 m. priimtas civilinės sąjungos įstatymas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ne kartą yra pasisakęs, kad valstybės turi pareigą užtikrinti teisinį tos pačios lyties porų santykių pripažinimą. 2015 m. byloje „Oliari ir kiti prieš Italiją” EŽTT nustatė, kad valstybės, nesuteikiančios jokio teisinio pripažinimo tos pačios lyties poroms, pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį, garantuojantį teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
Galimos KT sprendimo pasekmės
Jei KT nuspręs, kad partnerystės įstatymas yra nepriimtinas, tai gali sukelti dar didesnę diskusiją apie santuokos įteisinimą tos pačios lyties poroms. Tai būtų istorinis žingsnis Lietuvoje, kurioje santuoka tradiciškai buvo suprantama kaip vyro ir moters sąjunga. Toks sprendimas galėtų paskatinti platesnes diskusijas apie žmogaus teises ir lygybę šalyje.
Teisiniai ekspertai atkreipia dėmesį, kad KT sprendimas gali būti įvairus. Teismas gali nuspręsti, kad dabartinė situacija, kai tos pačios lyties poroms nesuteikiama jokia teisinė apsauga, prieštarauja konstituciniam lygybės principui. Tokiu atveju įstatymų leidėjas būtų įpareigotas sukurti teisinį mechanizmą šiai problemai spręsti.
Kita vertus, KT gali palikti šį klausimą politiniam procesui, nurodydamas, kad tai yra įstatymų leidėjo prerogatyva. Tačiau net ir tokiu atveju KT gali nubrėžti konstitucines gaires, kuriomis turėtų vadovautis Seimas, svarstydamas partnerystės ar santuokos įstatymus.
Visuomenės nuomonės kaita
Visuomenės nuomonė šiuo klausimu yra labai susiskaldžiusi. Vieni mano, kad partnerystės įteisinimas yra būtinas žingsnis siekiant užtikrinti visų piliečių lygias teises, kiti teigia, kad tai prieštarauja tradicinėms vertybėms. Politikai taip pat yra susiskaldę: vieni palaiko partnerystės įteisinimą, kiti griežtai priešinasi.
Naujausi visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad lietuvių požiūris į tos pačios lyties santykius pamažu keičiasi. 2022 m. „Eurobarometro” apklausos duomenimis, 30% lietuvių pritaria tos pačios lyties santuokoms (ES vidurkis – 69%), o partnerystei pritaria dar didesnė dalis – apie 40%. Palyginimui, 2015 m. šie skaičiai buvo atitinkamai 24% ir 34%. Ryškiausias požiūrio skirtumas pastebimas tarp skirtingų kartų – jaunesnio amžiaus lietuviai (18-24 m.) daug palankiau vertina tos pačios lyties santykių teisinį pripažinimą nei vyresnio amžiaus žmonės.
Tarp tradicijos ir pažangos: Lietuvos pasirinkimo kryžkelė
Nepriklausomai nuo KT sprendimo, šis klausimas ir toliau išliks aktualus ir svarbus Lietuvos visuomenei. Tai yra ne tik teisinis, bet ir moralinis klausimas, kuris reikalauja atviro ir konstruktyvaus dialogo tarp visų suinteresuotų šalių.
Lietuvos visuomenė šiandien stovi kryžkelėje tarp tradicinių vertybių išsaugojimo ir žmogaus teisių plėtros. Šis įtampos laukas atspindi platesnį Europos kontekstą, kur Vakarų ir Rytų Europos šalys dažnai renkasi skirtingus kelius. Galbūt Lietuvai teks surasti savo unikalų sprendimą, kuris atlieptų tiek konstitucinius principus, tiek visuomenės lūkesčius.
Artėjantis KT sprendimas gali tapti lūžio tašku šioje diskusijoje, tačiau tikrasis pokytis įvyks tik tada, kai visuomenė bus pasirengusi atvirai kalbėtis apie tai, ką reiškia lygybė ir pagarba kiekvieno žmogaus orumui šiuolaikinėje Lietuvoje. Kaip parodė kitų šalių patirtis, kelias link visiškos lygybės dažnai būna ilgas ir vingiuotas, tačiau istorija liudija, kad žmogaus teisių plėtra galiausiai tampa neišvengiama civilizacijos raidos dalis.