Kas iš tikrųjų slepiasi už tų raidžių ant lipduką
Turbūt kiekvienas bent kartą stovėjo parduotuvėje priešais naują šaldytuvą ar skalbimo mašiną ir žiūrėjo į tą spalvotą juostą su raidėmis – nuo žalios A iki raudonos G. Atrodo paprasta: kuo aukščiau, tuo geriau. Bet realybė, kaip dažnai būna, yra šiek tiek sudėtingesnė ir įdomesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
A++ klasė – tai ne tiesiog marketingo triukas ar gamintojų išgalvotas būdas parduoti brangesnę techniką. Tai konkreti Europos Sąjungos standartizavimo sistema, kuri pasikeitė 2021 metais ir dabar vėl grįžo prie paprastesnės A–G skalės. Tačiau senoji A++ ir A+++ sistema vis dar gyva – milijonai tokių prietaisų naudojami namuose, ir žmonės vis dar perka naudotą techniką su šiais žymėjimais.
Tad kas tas A++ iš tikrųjų reiškia jūsų sąskaitoje, aplinkoje ir kasdieniame gyvenime? Pabandykime išsiaiškinti be bereikalingo žargono.
Kaip energetinio efektyvumo klasės atsirado ir kodėl jos keičiasi
Viskas prasidėjo 1994 metais, kai Europos Komisija nusprendė, kad vartotojai turi teisę žinoti, kiek elektros ryja jų prietaisai. Buvo sukurta A–G skalė, kur A reiškė geriausią klasę. Problema iškilo greitai – technologijos tobulėjo sparčiau, nei buvo tikėtasi, ir netrukus beveik visi nauji prietaisai tapo A klasės. Reikėjo kažko daryti.
Tada ir atsirado A+, A++ ir A+++ klasės – savotiški papildomi laipteliai virš pradinės skalės. Tai buvo laikinas sprendimas, kuris galiausiai sukūrė daugiau painiavos nei aiškumo. Žmonės nežinojo, ar A+++ šaldytuvas yra tikrai tris kartus geresnis už paprastą A klasės, ar tai tiesiog rinkodaros žaismas.
2021 metų kovo mėnesį ES įvedė naują sistemą – vėl nuo A iki G, bet su daug griežtesniais reikalavimais. Dabar net geriausias rinkoje esantis šaldytuvas gali gauti tik B ar C klasę, nes A klasė paliekama ateities technologijoms. Tai protingas žingsnis – sistema turi augimo erdvės.
Bet jei jūsų namuose stovi prietaisas su A++ lipduku, nereiškia, kad jis blogas. Priešingai – pagal senąją sistemą tai buvo aukščiausios klasės prietaisas, ir jo efektyvumas realiai yra labai geras. Tiesiog naujoje sistemoje jis gautų maždaug B ar C klasę.
Ką A++ klasė reiškia jūsų elektros sąskaitai – skaičiai, kurie kalba
Teorija teorija, bet žmonėms rūpi konkretūs dalykai – kiek aš sutaupysiu? Pabandykime paskaičiuoti.
Vidutinis lietuvių namų ūkis per metus sunaudoja apie 3 000–4 000 kWh elektros energijos. Buitinė technika sudaro apie 30–40 procentų šio suvartojimo. Šaldytuvas, kuris veikia 24 valandas per parą, 365 dienas per metus, yra vienas didžiausių elektros vartotojų.
Paimkime konkretų pavyzdį. Senas D klasės šaldytuvas (pagal naują sistemą) gali suvartoti apie 400–500 kWh per metus. A++ klasės šaldytuvas panašaus dydžio – apie 150–200 kWh. Skirtumas – 200–300 kWh per metus. Kai elektra kainuoja apie 0,20–0,25 euro už kWh, tai reiškia 40–75 eurų sutaupymą per metus.
Atrodo nedaug? Bet šaldytuvas tarnauja 15–20 metų. Per tą laiką sutaupysite 600–1 500 eurų. O jei prie to pridėsite skalbimo mašiną, indaplovę, orkaitę ir kitus prietaisus – skaičiai tampa labai reikšmingi.
Praktinis patarimas: prieš pirkdami naują prietaisą, visada paskaičiuokite ne tik pirkimo kainą, bet ir eksploatacijos kaštus per 10 metų. Dažnai brangesnis, bet efektyvesnis prietaisas atsipirks per 3–5 metus ir vėliau tik taupys pinigus.
Skalbimo mašinos, šaldytuvai, oro kondicionieriai – kur efektyvumas svarbiausias
Ne visi prietaisai vienodai svarbūs energetinio efektyvumo požiūriu. Yra keletas kategorijų, kur klasė tikrai lemia didelį skirtumą, ir yra prietaisų, kur skirtumas minimalus.
Šaldytuvai ir šaldikliai – čia efektyvumo klasė kritiškai svarbi. Kaip minėjome, jie veikia visą parą be pertraukos. A++ klasės šaldytuvas lyginant su C klasės gali sutaupyti iki 60 procentų elektros. Jei perkate šaldytuvą – neskimškinėkite ir rinkitės geriausią galimą klasę.
Skalbimo mašinos – čia situacija įdomesnė. Pati mašina gali būti A++ klasės, bet jei skalbiate 60 laipsnių temperatūroje, suvartojimas bus daug didesnis nei skalbiančio 30 laipsnių. Tyrimai rodo, kad apie 90 procentų energijos skalbimo mašina sunaudoja vandens šildymui. Tad čia patarimas dvigubas: pirk efektyvią mašiną IR skalbk žemesnėje temperatūroje.
Indaplovės – panašiai kaip skalbimo mašinos. A++ klasės indaplovė su eco programa gali suvartoti vos 0,7–0,9 kWh per ciklą. Tai mažiau, nei jei plautumėte rankomis su karštu vandeniu.
Oro kondicionieriai – čia efektyvumo klasė ypač svarbi vasarą, kai elektros kainos dažnai būna aukščiausios. A++ klasės inverteriniai kondicionieriai gali būti 40–50 procentų efektyvesni už senesnius modelius.
Televizoriai ir elektronika – čia skirtumas tarp klasių mažesnis absoliučiais skaičiais, nes patys prietaisai suvartoja mažiau. Bet jei žiūrite televizorių 6–8 valandas per dieną, ir čia verta rinktis efektyvesnį modelį.
Mitas apie brangią techniką – ar tikrai reikia mokėti daugiau?
Vienas dažniausių argumentų prieš energetiškai efektyvią techniką – ji per brangi. Ir iš dalies tai tiesa: A++ klasės šaldytuvas kainuos daugiau nei D klasės. Bet čia ir slypi dažna klaida – žmonės lygina tik pirkimo kainas, o ne visą gyvenimo ciklą.
Ekonomistai turi terminą „total cost of ownership” – bendros nuosavybės kaštai. Tai reiškia, kad reikia sudėti pirkimo kainą, eksploatacijos kaštus ir remonto išlaidas per visą prietaiso gyvenimą.
Pavyzdys: D klasės šaldytuvas kainuoja 400 eurų, A++ – 650 eurų. Skirtumas – 250 eurų. Bet jei A++ klasės šaldytuvas per metus sutaupo 60 eurų elektros, jis atsipirks per 4 metus ir 2 mėnesius. O jei šaldytuvas tarnaus 15 metų, per likusius 11 metų sutaupysite dar 660 eurų. Galutinis rezultatas – A++ klasės šaldytuvas bus 410 eurų pigesnis per visą eksploatacijos laikotarpį.
Dar vienas aspektas – valstybės paramos programos. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, periodiškai siūlo subsidijas ar mokesčių lengvatas perkant energetiškai efektyvią techniką. Verta sekti APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) skelbimus – kartais galima gauti grąžinimą iki 30 procentų pirkimo kainos.
Praktinis patarimas: jei biudžetas ribotas, pirmiausia pakeiskite tuos prietaisus, kurie veikia ilgiausiai arba suvartoja daugiausiai energijos. Šaldytuvas – pirmas kandidatas. Televizorius ar kavos aparatas – gali palaukti.
Aplinkosauginis aspektas – ne tik pinigai, bet ir kažkas daugiau
Gerai, pinigai – tai suprantama. Bet yra ir kita pusė, apie kurią verta pakalbėti, net jei tai skamba šiek tiek moralizuojančiai.
Lietuva elektros energiją importuoja iš įvairių šaltinių, ir nemaža dalis jos vis dar gaminama deginant iškastinį kurą. Kiekvienas kWh, kurį sutaupome namuose, reiškia mažiau CO2 atmosferoje. Tai ne abstrakti ekologinė teorija – tai matematika.
Vidutinis lietuvių namų ūkis, pereidamas nuo vidutiniškai efektyvios technikos prie A++ klasės prietaisų, gali sumažinti savo anglies pėdsaką 200–400 kg CO2 per metus. Tai maždaug atitinka 1 000–2 000 km važiavimą automobiliu.
Bet yra ir kitas aspektas, apie kurį retai kalbama – prietaisų gamyba. Naujo šaldytuvo pagaminimas reikalauja energijos ir resursų. Tad jei jūsų esamas šaldytuvas dar veikia gerai, kartais geriau jį naudoti iki galo, nei pirkti naują, net ir efektyvesnį. Apskaičiuota, kad naujo prietaiso gamybos anglies pėdsakas gali būti lygiavertis 2–3 metų eksploatacijos taupymui.
Tad sprendimas nėra toks paprastas: „pirkite naują efektyvų prietaisą”. Teisingesnis patarimas: jei prietaisas sugedęs arba labai senas (daugiau nei 15 metų) – keiskite į efektyvesnį. Jei veikia gerai – naudokite toliau, bet stebėkite suvartojimą.
Kaip patikrinti savo prietaisų efektyvumą ir ką daryti dabar
Daugelis žmonių nežino, kiek elektros iš tikrųjų suvartoja jų prietaisai. Tai nėra jų kaltė – ant sąskaitos matome tik bendrą skaičių. Bet yra keletas būdų tai išsiaiškinti.
Pirmas ir paprasčiausias būdas – pažiūrėti į prietaiso techninę specifikaciją. Kiekvienas prietaisas turi energetinio efektyvumo kortelę, kurioje nurodyta metinė elektros sąnaudos kWh. Ją galima rasti ant prietaiso, jo dokumentuose arba gamintojo svetainėje.
Antras būdas – naudoti elektros suvartojimo matuoklį (angl. energy monitor). Tai nedidelis prietaisas, kuris jungiamas tarp kištuko ir lizdo ir rodo realų suvartojimą. Tokie matuokliai kainuoja 15–30 eurų ir gali atverti akis – kartais paaiškėja, kad senas televizorius „budėjimo” režime suvartoja daugiau nei tikėjotės.
Trečias būdas – naudoti išmaniuosius elektros skaitiklius. Lietuva aktyviai diegia išmaniuosius skaitiklius, ir daugelis namų jau juos turi. Per ESO (Energijos skirstymo operatorius) savitarnos sistemą galima matyti valandinį suvartojimą ir nustatyti, kuriuo metu naudojama daugiausiai energijos.
Konkrečios rekomendacijos, ką daryti šiandien:
- Patikrinkite savo šaldytuvo amžių – jei jam daugiau nei 15 metų, rimtai apsvarstykite keitimą
- Nustatykite skalbimo mašiną skalbti 30–40 laipsnių temperatūroje – tai vienas paprasčiausių būdų sumažinti suvartojimą
- Išjunkite prietaisus iš lizdo, o ne palikite juos budėjimo režime – tai gali sutaupyti 50–100 eurų per metus
- Naudokite indaplovę su eco programa ir tik kai ji pilna
- Jei turite galimybę – įdiekite išmaniuosius lizdus, kurie leidžia stebėti ir valdyti suvartojimą per telefoną
Kai skaičiai tampa gyvenimo būdu – o ne tik sąskaita
Energetinis efektyvumas – tai ne tik apie techniką ir skaičius. Tai apie požiūrį į tai, kaip naudojame resursus. Ir čia svarbu nepasiduoti dviem kraštutinumams.
Pirmas kraštutinumas – ignoruoti viską ir manyti, kad vieno žmogaus pasirinkimai nieko nekeičia. Tai neteisinga – kolektyviniai sprendimai turi didelę reikšmę. Jei visi Lietuvos namų ūkiai pereitų prie A++ klasės šaldytuvų, bendras elektros suvartojimas sumažėtų šimtais gigavatvalandžių per metus.
Antras kraštutinumas – obsesiškai skaičiuoti kiekvieną vatą ir gyventi nuolatinėje įtampoje dėl elektros sąskaitos. Tai taip pat nėra sveikas požiūris. Technika turi tarnauti žmogui, o ne žmogus technikoje.
Protingas kelias – informuoti sprendimai. Kai perkate naują prietaisą, skirkite 10 minučių palyginti ne tik kainas, bet ir energetines klases. Kai naudojate prietaisus, laikykitės kelių paprastų taisyklių, kurios sumažina suvartojimą. Ir nesijaudinkite dėl kiekvieno papildomo kWh.
A++ klasė – tai ne prabanga ir ne tik turtingų žmonių privilegija. Tai investicija, kuri ilgainiui atsipirka, ir pasirinkimas, kuris turi prasmę tiek finansiškai, tiek aplinkosaugiškai. O 2024-aisiais, kai elektros kainos išliko aukštos ir klimato kaita – ne teorinė grėsmė, o kasdienė realybė, šie sprendimai tampa dar aktualesni.
Galiausiai, geriausias prietaisas – ne tas, kuris turi gražiausią lipdukę, o tas, kurį naudojate protingai. Net A++ klasės šaldytuvas bus neefektyvus, jei jį laikysite prie šildytuvo arba nuolat atidarytu. Technika ir elgesys – abu svarbūs. Ir tai, beje, yra geriausia žinia: dalį sutaupymų galite pasiekti jau šiandien, nieko nepirkdami – tiesiog keisdami įpročius.