Pavasario šalnos ateina: kaip pasiruošti netikėtam šalčiui

Į Lietuvą atkeliauja vis šaltesni orai, o pirmosios pavasario šalnos gali būti itin negailestingos. Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis temperatūra smarkiai kris, o naktimis kai kuriose vietovėse gali pasiekti net minusinę ribą. Tai gali sukelti problemų tiek žemės ūkiui, tiek sodininkams, kurie jau pradėjo ruoštis pavasario darbams.

Pavojai augalams ir apsaugos priemonės

Šalnos gali pakenkti ankstyviesiems augalams, kurie jau pradėjo dygti, todėl specialistai rekomenduoja imtis atsargumo priemonių. Sodininkams patariama uždengti jautresnius augalus, o ūkininkams – atidžiai stebėti orų prognozes ir, jei įmanoma, atidėti sėją.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, žemiausia temperatūra naktimis kai kuriose šalies vietovėse gali nukristi iki -3°C, o tai jau kelia rimtą grėsmę pradėjusiems žydėti vaismedžiams. Ypač pavojingos šalnos yra slyvoms, abrikosams ir persikams, kurių žiedai jau sprogsta. Sodininkai rekomenduoja naudoti specialias neaustines medžiagas augalų apsaugai arba net įžiebti nedidelius laužus soduose – dūmai padeda sukurti šiltesnį mikroklimatą.

Poveikis kasdieniam gyvenimui

Be to, šaltis gali paveikti ir kasdienį gyvenimą – vairuotojai turėtų būti pasiruošę galimai slidžiam keliui, o gyventojai – pasirūpinti šiltesniais drabužiais. Nors dienomis temperatūra gali šiek tiek pakilti, naktimis šaltis išliks, todėl svarbu būti pasiruošusiems staigiems orų pokyčiams.

Kelių priežiūros tarnybos įspėja, kad ankstyvais rytais kai kuriuose ruožuose gali formuotis plikledis, ypač ant tiltų ir viadukų. Vairuotojams patariama išvažiuojant anksti ryte turėti atsargos laiko kelionei ir sumažinti greitį pavojinguose ruožuose.

Klimato kaitos įtaka pavasario orams

Sinoptikai taip pat įspėja, kad tokie orų svyravimai pavasarį nėra neįprasti, tačiau šiemet jie gali būti ypač intensyvūs. Todėl svarbu sekti orų prognozes ir būti pasiruošusiems bet kokiems netikėtumams.

Vilniaus universiteto klimatologai pastebi, kad dėl klimato kaitos pavasario orų svyravimai tampa vis ekstremalesniais. Anksčiau prasidedantis vegetacijos sezonas ir vėliau atslenkančios šalnos sukuria pavojingą kombinaciją. Pasak prof. Arūno Bukančio, „pastaraisiais metais stebime tendenciją, kai šiltas kovo pabaigos oras išprovokuoja ankstyvą augalų vegetaciją, o balandžio šalnos padaro didžiulę žalą„.

Gamtos išdaigos: kaip prisitaikyti prie nenuspėjamo pavasario

Šie pavasariniai temperatūrų šokiai nėra naujiena Lietuvoje, tačiau jų intensyvumas ir nenuspėjamumas tampa iššūkiu. Liaudies išmintis sako, kad „balandis – pats apgaulingiausias mėnuo”, ir tai pasitvirtina kasmet. Prisitaikymas prie šių gamtos išdaigų tampa būtinybe – nuo sodininkų, kurie dabar turi pasiruošti įvairias apsaugos priemones, iki eilinių gyventojų, kurie dar negali visiškai atsisakyti žieminių drabužių.

Stebint ilgalaikes klimato tendencijas, specialistai rekomenduoja keisti ir mūsų požiūrį į pavasario darbus – neskubėti su ankstyvosiomis sėjomis, rinktis atsparesnes augalų veisles ir būti pasiruošusiems greitiems sprendimams. Galbūt mūsų senelių patarlė „Devynis kartus pamatuok, dešimtą – kirpk” turėtų tapti pagrindiniu pavasario darbų moto, ypač kai gamta žaidžia savo nenuspėjamus žaidimus.