Švenčionių rajono merės kelionės planai į Maskvą: teismas pasisakė griežtai
Švenčionių rajono savivaldybės merė, norėjusi vykti į Maskvą, sulaukė griežto teismo atsako. Teismas nusprendė, kad merės planai keliauti į Rusiją yra nepriimtini, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją ir Lietuvos poziciją dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje. Merė teigė, kad kelionė buvo planuota siekiant dalyvauti kultūriniame renginyje, tačiau teismas pabrėžė, kad tokie vizitai gali būti interpretuojami kaip politinis gestas, kuris prieštarauja Lietuvos užsienio politikos principams.
Platesnė situacijos analizė
Švenčionių rajono savivaldybės merė Rima Zaleckienė, išrinkta 2023 metais, planavo vykti į Maskvoje organizuojamą tarptautinį kultūros festivalį „Slavianskij bazar”, kuris tradiciškai vyksta liepos mėnesį. Šis festivalis, nors ir pristatomas kaip kultūrinis renginys, pastaraisiais metais tapo aiškiu Rusijos propagandos įrankiu, kuriuo siekiama demonstruoti tariamai normalius santykius su užsienio šalimis.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija dar 2022 m. vasarį, iškart po pilno masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, išleido rekomendacijas vengti bet kokių oficialių vizitų į Rusiją. Šios rekomendacijos tapo dar griežtesnės 2023 metais, kai Lietuva prisijungė prie ES sankcijų Rusijai paketo, kuris apima ir kultūrinių mainų apribojimus.
Teisiniai aspektai
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs šį atvejį, rėmėsi ne tik Lietuvos užsienio politikos gairėmis, bet ir Valstybės ir savivaldybių įstatymo 4 straipsniu, kuris nurodo, kad savivaldybių veikla turi būti suderinta su valstybės politika. Teismas konstatavo:
„Savivaldybės pareigūnų veiksmai, prieštaraujantys nacionaliniam saugumui ir užsienio politikos kryptims, negali būti toleruojami, ypač atsižvelgiant į Rusijos vykdomą agresijos karą prieš Ukrainą ir Lietuvos aiškią poziciją šiuo klausimu.”
Merė savo ruožtu teigė, kad kelionė buvo planuota siekiant palaikyti kultūrinius ryšius su Rusijos regionais, kuriuose gyvena lietuvių bendruomenės. Tačiau teismas atmetė šį argumentą, nurodydamas, kad šiuo metu bet koks oficialus vizitas į Rusiją būtų vertinamas kaip politinis signalas, nepriklausomai nuo deklaruojamų tikslų.
Precedentai ir kontekstas
Šis atvejis nėra pirmasis, kai Lietuvos pareigūnų bandymai palaikyti ryšius su Rusija sulaukia griežtos reakcijos. 2022 metais Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys buvo priverstas atsistatydinti po to, kai paaiškėjo jo dalyvavimas nuotoliniame renginyje, organizuotame Rusijos valdančiosios partijos „Jedinaja Rossija”.
Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu yra viena griežčiausių Europos Sąjungoje. Nuo 2022 m. vasario Lietuva:
– Nutraukė diplomatines konsultacijas su Rusija
– Sumažino diplomatinį atstovavimą iki žemiausio lygio
– Uždarė Rusijos kultūros centrą Vilniuje
– Nutraukė tarpmiestinio bendradarbiavimo sutartis su Rusijos miestais
Tarp politikos ir kultūros: kur brėžiamos ribos?
Šis teismo sprendimas atspindi ne tik griežtą Lietuvos poziciją Rusijos atžvilgiu, bet ir sudėtingą dilemą, su kuria susiduria mažesnių savivaldybių atstovai, ypač pasienio regionuose. Kultūriniai ryšiai, kurie anksčiau buvo laikomi „minkštosios galios” įrankiu, dabar vertinami pro geopolitinės konfrontacijos prizmę.
Ekspertai pastebi, kad Rusija aktyviai išnaudoja kultūrinius renginius propagandos tikslais, siekdama sukurti įspūdį, kad santykiai su Vakarų šalimis normalizuojasi nepaisant vykstančio karo Ukrainoje. Tokiame kontekste net ir kultūriniai mainai tampa politinio žaidimo dalimi.
Švenčionių rajono atvejis rodo, kad Lietuvoje nėra vietos „pilkoms zonoms” santykiuose su Rusija – bent jau kol Kremlius tęsia savo agresyvią politiką. Ir nors kai kas gali argumentuoti, kad kultūra turėtų būti atskirta nuo politikos, realybė tokia, kad karo metu ši riba tampa praktiškai neįžvelgiama.