Panevėžietės balkonas tapo kaimyno antisanitarijos auka
Panevėžyje gyvenanti moteris susidūrė su nemalonia problema – iš viršutinio kaimyno balkono ant jos nuosavybės nuolat laša ne tik vanduo su paukščių išmatomis, bet ir krinta kirminai. Ši situacija kelia didelį diskomfortą ir nepatogumą, nes moteris negali naudotis savo balkonu, o taip pat tai kelia grėsmę sveikatai.
Moteris teigia, kad problema tęsiasi jau kurį laiką, tačiau kaimynas nesiima jokių veiksmų, kad ją išspręstų. Ji bandė kalbėtis su kaimynu, tačiau nesulaukė jokio atsako. Dėl šios priežasties ji kreipėsi į atitinkamas institucijas, tikėdamasi, kad jos padės išspręsti šią situaciją.
Kas gali sukelti tokias problemas?
Specialistai teigia, kad tokios problemos gali kilti dėl netinkamos balkono priežiūros arba dėl to, kad kaimynas laiko balkone maistą, kuris pritraukia paukščius ir vabzdžius. Jie rekomenduoja kreiptis į daugiabučio administratorių arba savivaldybės institucijas, kurios galėtų įpareigoti kaimyną sutvarkyti balkoną ir užtikrinti, kad tokios situacijos nepasikartotų.
Pasak Panevėžio visuomenės sveikatos biuro specialistų, paukščių išmatos gali būti pavojingos žmonių sveikatai, nes jose gali būti įvairių patogenų, įskaitant bakterijas ir grybelius, kurie gali sukelti kvėpavimo takų ligas. O kirminai, priklausomai nuo jų rūšies, gali būti ne tik nemalonus reginys, bet ir potencialus parazitinių ligų šaltinis.
Lietuvos higienos normos aiškiai nurodo, kad daugiabučių namų gyventojai privalo palaikyti švarą bendrojo naudojimo patalpose ir teritorijoje, o taip pat netrukdyti kitiems gyventojams naudotis jiems priklausančiomis patalpomis.
Kokių veiksmų galima imtis?
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Rasa Jakienė informuoja, kad tokiais atvejais gyventojai turėtų:
- Pirmiausia bandyti išspręsti problemą taikiai – kalbėtis su kaimynu
- Jei tai nepadeda, kreiptis į namo administratorių arba bendrijos pirmininką
- Raštu kreiptis į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių
- Užfiksuoti pažeidimus nuotraukomis ar vaizdo įrašais
- Ypač rimtais atvejais – kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą
Tuo tarpu moteris tikisi, kad problema bus išspręsta kuo greičiau, nes ji nori vėl galėti naudotis savo balkonu be baimės dėl krentančių kirminų ar kitų nešvarumų.
Teisinis problemos aspektas
Teisininkai pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, kiekvienas asmuo privalo elgtis taip, kad nepadarytų žalos kitų asmenų turtui. Teisininkė Eglė Daugėlaitė paaiškina: „Jeigu kaimyno veiksmai ar neveikimas pažeidžia jūsų teises, galite reikalauti atlyginti žalą. Tokiu atveju reikėtų fiksuoti visus įrodymus – fotografuoti, filmuoti, rinkti liudininkų parodymus.„
Statistika rodo, kad konfliktai tarp kaimynų dėl balkonų priežiūros nėra reti – vien Panevėžio mieste per pastaruosius metus užfiksuota virš 30 panašių skundų.
Kai kaimynas tampa košmaru: ką daryti?
Šis atvejis puikiai iliustruoja, kaip svarbu laikytis elementarių bendro gyvenimo taisyklių daugiabutyje. Nors dauguma žmonių suvokia, kad jų veiksmai gali turėti įtakos aplinkiniams, pasitaiko ir tokių, kurie ignoruoja savo pareigas. Panevėžietės istorija – tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kai žmogaus teisė į švarią ir saugią aplinką yra pažeidžiama dėl kito asmens aplaidumo.
Kol institucijos sprendžia šią konkrečią problemą, verta prisiminti, kad kiekvienas iš mūsų atsakingas ne tik už savo, bet ir už kaimynų gerovę. Galbūt kartais verta apsidairyti savo balkone ir pagalvoti – ar tai, ką laikau čia, nekelia problemų kitiems? Juk geras kaimynas – geriau nei tolimas giminaitis, sako liaudies išmintis.