Aktualijos, kurios jaudina Lietuvą: nuo ekonomikos iki istorijos paslapčių
JAV muitai yra aktuali tema dėl galimų ekonominių pasekmių, kurios gali paveikti tiek verslą, tiek vartotojus. Pastaruoju metu JAV prezidento Joe Bideno administracija paskelbė apie naujus muitus Kinijos prekėms, įskaitant elektroniką, metalus ir kitas strategines prekes. Šie muitai netiesiogiai paveiks ir Lietuvos įmones, kurios importuoja žaliavas ar komponentus iš Kinijos, arba eksportuoja savo produkciją į JAV.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos duomenimis, dėl šių muitų kai kurių Lietuvos eksportuotojų kaštai gali išaugti 10-15%. Ypač tai pajus baldų, elektronikos ir metalo apdirbimo sektoriai. Ekonomistai prognozuoja, kad šie pokyčiai gali lemti kainų augimą vartotojams ir potencialiai sumažinti kai kurių įmonių konkurencingumą tarptautinėse rinkose.
Augintinių kremavimas tampa vis populiaresne paslauga, nes vis daugiau žmonių nori tinkamai atsisveikinti su savo mylimais gyvūnais. Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus augintinių kremavimo paslaugų paklausa išaugo beveik 300%. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje jau veikia specializuoti gyvūnų krematoriumai, siūlantys įvairias paslaugas – nuo paprastos kremacijos iki iškilmingų atsisveikinimo ceremonijų.
Šį reiškinį sociologai aiškina kintančiu visuomenės požiūriu į gyvūnus, kurie vis dažniau laikomi šeimos nariais, o ne tiesiog augintiniais. Veterinarijos specialistai pastebi, kad kremacija taip pat sprendžia praktines problemas – miesto gyventojams dažnai nėra galimybių palaidoti augintinį, o kremavimas suteikia orų ir higienišką būdą atsisveikinti.
Paslaugų kainos svyruoja nuo 80 iki 300 eurų, priklausomai nuo gyvūno dydžio ir papildomų paslaugų. Kai kurios draudimo kompanijos jau pradėjo siūlyti augintinių draudimo paketus, į kuriuos įtraukiamos ir kremavimo išlaidos.
Tuo tarpu istorikės knyga apie Lietuvos raganas atskleidžia intriguojančius istorinius faktus ir pritraukia skaitytojų dėmesį dėl savo unikalios temos. Žinoma istorikė Neringa Markevičienė savo naujoje knygoje „Raganų medžioklė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje” analizuoja XVI-XVIII a. raganų teismus ir jų socialinį kontekstą.
Autorė remiasi archyviniais šaltiniais, teismų protokolais ir to meto liudininkų pasakojimais. Knygoje atskleidžiama, kad Lietuvoje raganų persekiojimas buvo mažesnio masto nei Vakarų Europoje – čia buvo nuteista ir nužudyta apie 300 žmonių, daugiausia moterų, kai tuo tarpu Vokietijoje ar Prancūzijoje aukų skaičius siekė dešimtis tūkstančių.
Įdomu tai, kad Lietuvoje raganų teismai dažnai buvo susiję ne tik su religiniais, bet ir su ekonominiais motyvais – kaltinimai raganavimu neretai kildavo dėl turto ginčų ar asmeninių konfliktų. Knyga tapo bestseleriu vos pasirodžiusi knygynuose, o istorikė jau surengė per 20 susitikimų su skaitytojais įvairiuose Lietuvos miestuose.
Kasdienybės veidrodis: nuo pragmatiškų rūpesčių iki kultūrinio paveldo
Šios trys temos – ekonominiai iššūkiai, keičiantis santykis su augintiniais ir istorinės tapatybės paieškos – atspindi šiuolaikinės Lietuvos visuomenės daugialypiškumą. Jos parodo, kaip glaudžiai susipina globalūs ekonominiai procesai, asmeniniai emociniai ryšiai ir kultūrinis paveldas mūsų kasdienybėje. Nors iš pirmo žvilgsnio šios temos atrodo nesusijusios, jos visos kalba apie tai, kas mums svarbu – ekonominį saugumą, emocinį ryšį ir istorinę atmintį. Galbūt būtent toks įvairialypis dėmesys ir leidžia mums geriau suprasti save bei visuomenę, kurioje gyvename.