Prezidento patarėjo nekilnojamojo turto ginčas: kas vyksta už uždarų durų?
Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė pranešė, kad prezidento patarėją nacionalinio saugumo klausimais Kęstutį Jasiulionį bandoma priverstinai iškeldinti iš jo namų. Šis incidentas susijęs su teisiniu ginču dėl nekilnojamojo turto, kurį Jasiulionis įsigijo prieš keletą metų.
Pasak Skaisgirytės, situacija yra sudėtinga ir reikalauja atidaus teisinio vertinimo. Ji pabrėžė, kad prezidentūra stebi situaciją ir tikisi, jog teisiniai procesai bus vykdomi skaidriai ir teisingai.
Jasiulionis teigia, kad jis ir jo šeima yra teisėti turto savininkai ir kad jie laikosi visų teisinių reikalavimų. Jis taip pat išreiškė viltį, kad teismai priims sprendimą, kuris atitiks teisingumo principus.
Ginčo ištakos ir detalės
Kaip pavyko išsiaiškinti, ginčas kilo dėl 2018 metais Jasiulionio įsigyto namo Vilniaus rajone. Anksčiau šis nekilnojamasis turtas priklausė bendrovei „Namų vizija”, kuri 2017 metais patyrė finansinių sunkumų ir buvo priversta parduoti dalį savo turto. Jasiulionis tuomet įsigijo nekilnojamąjį turtą už 215 000 eurų, kas, anot nekilnojamojo turto ekspertų, tuo metu atitiko rinkos kainą.
Tačiau buvę bendrovės akcininkai vėliau pateikė ieškinį, teigdami, kad sandoris buvo sudarytas pažeidžiant bendrovės interesus, o turtas buvo parduotas už gerokai mažesnę nei rinkos vertę. Jie reikalauja pripažinti sandorį negaliojančiu ir grąžinti nekilnojamąjį turtą bendrovei.
Vilniaus apylinkės teismas 2022 m. priėmė sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, o Vilniaus apygardos teismas šių metų pradžioje šį sprendimą paliko galioti. Jasiulionis pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Politinis kontekstas
Kęstutis Jasiulionis prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais dirba nuo 2019 metų, kai prezidentas Gitanas Nausėda pradėjo eiti pareigas. Prieš tai jis ėjo svarbias pareigas Užsienio reikalų ministerijoje ir Valstybės saugumo departamente.
Politikos apžvalgininkai pastebi, kad tokio lygio pareigūnų asmeniniai teisiniai ginčai visuomet sulaukia padidinto visuomenės dėmesio ir gali turėti įtakos jų profesinei reputacijai. Ypač jautriai tokios situacijos vertinamos, kai kalbama apie nacionalinio saugumo sritį kuruojančius pareigūnus.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas, komentuodamas situaciją, pažymėjo: „Kiekvienas pilietis turi teisę ginti savo interesus teisme, tačiau aukšto rango pareigūnams taikomi ir aukštesni skaidrumo standartai. Svarbu, kad visa informacija būtų pateikiama visuomenei aiškiai ir suprantamai.”
Teisiniai aspektai ir precedentai
Lietuvos teisininkai atkreipia dėmesį, kad šis atvejis gali tapti svarbiu precedentu nekilnojamojo turto teisėje. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Vytautas Mizaras paaiškina: „Šioje byloje susiduria kelios svarbios teisės šakos – civilinė teisė, komercinė teisė ir nuosavybės teisė. Teismų sprendimai tokiose bylose formuoja praktiką, kuri vėliau taikoma ir kitose panašiose bylose.”
Nekilnojamojo turto sandorių ginčijimas dėl tariamo kainų neatitikimo rinkos vertei nėra retas reiškinys Lietuvoje, ypač kai kalbama apie įmones, patiriančias finansinių sunkumų. Tačiau tokių bylų baigtis dažnai priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir įrodymų.
Tarp teisės ir teisingumo: ko galima tikėtis?
Šis atvejis sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes Jasiulionis yra aukšto rango valstybės pareigūnas, o jo situacija gali turėti platesnių pasekmių dėl nekilnojamojo turto teisinio reguliavimo Lietuvoje. Prezidentūra ragina visas suinteresuotas šalis laikytis teisės normų ir gerbti teismų sprendimus.
Teisininkai prognozuoja, kad galutinis sprendimas šioje byloje gali užtrukti dar keletą mėnesių, ypač jei Aukščiausiasis Teismas nuspręs priimti kasacinį skundą nagrinėti. Tuo metu Jasiulionis ir jo šeima lieka neapibrėžtoje situacijoje, balansuodami tarp teisės likti savo namuose ir potencialaus priverstinio iškeldinimo.
Šis atvejis primena, kad net ir aukščiausio lygio pareigūnai susiduria su teisinėmis problemomis, o jų sprendimas priklauso nuo tų pačių teisinių mechanizmų, kurie taikomi visiems piliečiams. Tai kartu ir testas mūsų teisinei sistemai – ar ji sugeba užtikrinti teisingumą nepriklausomai nuo asmens statuso ir pareigų. Nekilnojamojo turto ginčai išlieka viena sudėtingiausių teisės sričių, kur teisės raidė kartais konfliktuoja su subjektyviu teisingumo jausmu, o teismams tenka nelengva užduotis rasti pusiausvyrą tarp skirtingų interesų.