Rekordinės sumos ir politiniai ginčai
Kai 2022 metų vasario pabaigoje Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, niekas negalėjo tiksliai pasakyti, kokių mastų parama taps realybe. Dabar, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo karo pradžios, skaičiai kalba patys už save – Jungtinės Amerikos Valstijos tapo didžiausia Ukrainos rėmėja pasaulyje. Tačiau už šių milijardų dolerių slypi sudėtinga politinė realybė, biurokratiniai procesai ir nuolatinės diskusijos apie tai, ar pagalba yra pakankama, ar gal per didelė.
Pagal įvairius skaičiavimus, bendras JAV pagalbos paketas Ukrainai jau viršijo 100 milijardų dolerių ribą. Tai suma, kuri verčia susimąstyti bet kokiu mastu – ji prilygsta nedidelių valstybių metiniam biudžetui. Tačiau šie pinigai nepasiekia Ukrainos kaip viena suma banko sąskaitoje. Realybė yra daug sudėtingesnė ir įdomesnė.
Kaip iš tikrųjų atrodo pagalbos struktūra
Daugelis žmonių klysta manydami, kad JAV tiesiog perveda milijardus dolerių Ukrainos vyriausybei. Tikrovė visiškai kitokia. Didžioji dalis pagalbos – apie 60-65 procentų – yra karinė parama, kuri dažniausiai reiškia ginklų, šaudmenų ir karinės įrangos tiekimą tiesiai iš amerikiečių sandėlių ar gamintojų.
Likusi dalis pasiskirsto tarp humanitarinės pagalbos, finansinės paramos Ukrainos vyriausybei (kad galėtų mokėti pensijas, algas valstybės tarnautojams) ir ekonominės pagalbos. Yra ir dar viena kategorija, apie kurią retai kalbama – tai lėšos, skirtos stiprinti kibernetinį saugumą, kovoti su dezinformacija ir remti demokratines institucijas.
Įdomu tai, kad nemažai šių pinigų iš tikrųjų lieka JAV ekonomikoje. Kai Kongresas patvirtina 20 milijardų dolerių karinės pagalbos paketą, didelė šių lėšų dalis eina amerikiečių gynybos pramonės įmonėms, kurios gamina naujas raketas, šaudmenis ar kitus ginklus. Ukraina gauna šią produkciją, o darbo vietos ir pelnas lieka Amerikoje. Tai svarbus argumentas, kurį naudoja pagalbos šalininkai Kongrese.
Konkretūs skaičiai ir jų reikšmė
Pažvelgus į detales, matyti įspūdinga įvairovė. Iki 2024 metų pabaigos JAV buvo perdavusi Ukrainai daugiau nei 50 milijardų dolerių vertės karinės įrangos ir ginklų. Tai apima:
Daugiau nei 200 M777 haubicų – tai modernios artilerijos sistemos, kurios tapo vienu svarbiausių Ukrainos gynybos elementų. Kiekviena tokia haubica kainuoja apie 700 tūkstančių dolerių, bet jos vertė fronte neįkainojama.
HIMARS raketų sistemos – šie tikslūs ginklai leido Ukrainai smogti Rusijos tiekimo linijoms, šaudmenų sandėliams ir vadavietėms toli už fronto linijos. JAV perdavė daugiau nei 40 tokių sistemų, o kiekviena kainuoja apie 5 milijonus dolerių be šaudmenų.
Priešlėktuvinės gynybos sistemos, įskaitant Patriot baterijas, kurios kainuoja šimtus milijonų dolerių kiekviena. Šios sistemos gelbsti civilių gyvybes numušdamos rusų raketas virš Kijevo, Charkivo ir kitų miestų.
Milijonai artilerijos sviedinių, šimtai tūkstančių smulkiojo kalibro šaudmenų, tūkstančiai prieštankinių raketų Javelin ir Stinger priešlėktuvinių raketų.
Politinė drama Vašingtone
Bet koks pokalbis apie JAV pagalbą Ukrainai būtų neišsamus be politinės dimensijos aptarimo. Nuo pat karo pradžios pagalba tapo vienu labiausiai poliarizuojančių klausimų amerikietiškoje politikoje. Demokratai dažniausiai palaiko stiprią paramą, tuo tarpu Respublikonų partijoje nuomonės labai skiriasi.
2024 metų pradžioje matėme dramatišką situaciją, kai dešimtys milijardų dolerių pagalbos paketas mėnesius „strigо” Kongrese. Respublikonai reikalavo susieti Ukrainos pagalbą su griežtesnėmis migracijos kontrolės priemonėmis JAV pietuose. Derybos užtruko kelis mėnesius, o Ukraina tuo metu fronte kentėjo nuo šaudmenų trūkumo.
Ypač įdomu stebėti, kaip keičiasi viešoji nuomonė. 2022 metų pradžioje apie 70 procentų amerikiečių palaikė pagalbą Ukrainai. 2024 metais šis skaičius sumažėjo iki maždaug 50 procentų. Žmonės pradeda klausti: kiek dar? Kada tai baigsis? Ar neturėtume tų pinigų panaudoti savo problemoms spręsti?
Ką Ukraina realiai gauna ir kaip tai naudoja
Vienas dalykas – statistika popieriuje, visai kas kita – realus poveikis. Ukrainos kariuomenė išmoko efektyviai naudoti vakarietišką ginkluotę, nors iš pradžių buvo nemažai iššūkių. Sovietinę karinę doktriną išmanantys kariai turėjo persimokyti naudoti NATO standartų įrangą.
HIMARS sistemos tapo legendinės – ukrainiečiai jas pravardžiavo „himarsais” ir sukūrė daugybę memų apie jų efektyvumą. Šios sistemos leido smogti Rusijos vadavietėms, šaudmenų sandėliams ir net Kerčės tiltui. Tikslumas – iki kelių metrų iš dešimčių kilometrų atstumo.
Priešlėktuvinės gynybos sistemos išgelbėjo tūkstančius civilių gyvybių. Kai Rusija pradėjo masiškai atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą 2022 metų rudenį ir 2023-2024 metų žiemą, būtent amerikiečių (ir kitų sąjungininkų) priešlėktuvinės gynybos sistemos padėjo numušti didelę dalį raketų.
Tačiau yra ir problemų. Šaudmenų gamyba Vakaruose nespėja paskui poreikius. Ukraina per dieną sunaudoja tūkstančius artilerijos sviedinių, o JAV ir Europa kartu per mėnesį pagamina tik dešimtis tūkstančių. Tai reiškia, kad net ir esant politinei valiai padėti, fiziniai apribojimai tampa problema.
Humanitarinė ir ekonominė dimensija
Kol dėmesys dažniausiai sutelktas į tankus ir raketas, nereikėtų pamiršti, kad milijardai dolerių eina ir kitoms reikmėms. Humanitarinė pagalba apima maisto tiekimą, medicinos įrangą, prieglaudą perkeltiesiem žmonėms. Daugiau nei 8 milijonai ukrainiečių tapo vidaus perkeltaisiais asmenimis, dar keli milijonai pabėgo į užsienį.
Finansinė parama Ukrainos vyriausybei padeda išlaikyti valstybės funkcijas. Skamba nuobodžiai, bet įsivaizduokite, kas nutiktų, jei staiga negalėtų būti mokamos pensijos milijonams senolių ar atlyginimai mokytojams, gydytojams, policininkams. Valstybė greitai subyrėtų iš vidaus, net jei fronte kariai ir laimėtų.
JAV taip pat remia Ukrainos energetikos sektoriaus atkūrimą. Po kiekvienos Rusijos raketų atakos reikia remontuoti elektros stotis, transformatorius, perdavimo linijas. Amerikiečių įmonės tiekia įrangą ir teikia ekspertines konsultacijas.
Palyginimas su kitomis šalimis ir perspektyvos
Nors JAV skaičiais yra didžiausia donorė, svarbu suprasti kontekstą. Europos Sąjunga kartu su atskiromis Europos šalimis taip pat skyrė dešimtis milijardų eurų pagalbos. Kai kurios šalys, kaip Estija ar Latvija, proporcingai savo BVP skyrė net daugiau nei JAV.
Britanija, Lenkija, skandinavų šalys – visos jos atlieka svarbų vaidmenį. Vokietija, iš pradžių kritikuota už lėtumą, galiausiai tapo viena svarbiausių rėmėjų, tiekdama modernią įrangą, įskaitant Leopard tankus ir priešlėktuvinės gynybos sistemas.
Žvelgiant į ateitį, daug kas priklausys nuo 2024 metų JAV prezidento rinkimų rezultatų ir bendros politinės situacijos. Jei karas tęsis 2025 metais ir toliau, klausimas dėl pagalbos tęstinumo taps dar aktualesnė. Amerikiečių visuomenės nuovargis auga, o tai neišvengiamai atsispindės politiniuose sprendimuose.
Kas lieka už kadro ir ką svarbu suprasti
Baigiant šį apžvalgą, verta pabrėžti kelis dalykus, kurie dažnai lieka nepastebėti. Pirma, nors skaičiai atrodo milžiniški, JAV gynybos biudžetas yra apie 800 milijardų dolerių per metus. Tai reiškia, kad visa pagalba Ukrainai per dvejus su puse metų sudaro maždaug 12-15 procentų vienerių metų gynybos išlaidų. Ne mažai, bet ir ne tiek daug, kaip kartais atrodo.
Antra, didelė dalis šios pagalbos yra senesnė įranga, kuri vis tiek būtų nurašyta ar modernizuota. JAV perduoda Ukrainai M113 šarvuočius, kurie gaminti dar 1960-aisiais, Bradley kovos mašinas iš 1980-ųjų. Tai vis dar efektyvi įranga, bet ne naujausia amerikietiškos kariuomenės arsenale.
Trečia, ši parama duoda JAV ir NATO neįkainojamų žinių apie šiuolaikinį karą, Rusijos taktikos silpnybes, ginklų efektyvumą realiomis kovos sąlygomis. Tai informacija, už kurią kitomis aplinkybėmis būtų sunku susimokėti.
Galiausiai, nepaisant visų politinių ginčų ir diskusijų, faktai lieka faktai: JAV parama tapo vienu iš pagrindinių veiksnių, leidusių Ukrainai išsilaikyti prieš daug didesnę ir geriau ginkluotą Rusijos kariuomenę. Ar ši parama bus pakankama galutinei pergalei – tai jau visai kitas klausimas, į kurį atsakymas priklausys ne tik nuo dolerių, bet ir nuo politinės valios, strateginių sprendimų ir, be abejo, pačių ukrainiečių ryžto ginti savo šalį.