Lietuvoje turime net 10 nuostabių regionų, kiekvienas iš jų siūlo unikalias savaitgalio pramogas – nuo Vilniaus iki Klaipėdos apskričių. Kai svarstome, ką veikti Lietuvoje savaitgalį, galimybės tikrai stebina: vien tik 2025 metais suplanuota 199 įvairių renginių visoje šalyje.
Lietuva slepia tikrus gamtos lobius, apie kuriuos dažniausiai žino tik vietiniai gyventojai. Pavyzdžiui, 70 hektarų dydžio Žvėrinčius Telšių rajone, kur galima stebėti stumbrus ir lūšis, arba Dubravos arboretumas, kuriame auga daugiau nei 2000 augalų rūšių.
Pavasario savaitgaliai: gamtos atbudimo stebuklai
Pavasaris ateina su ypatinga energija, žadinančia tiek gamtą, tiek žmonių norą ištrūkti į lauką. Kai sniegas ištirpsta ir pumpurai sprogsta, Lietuvoje atsiveria daugybė nuostabių savaitgalio pramogų.
Skrydis oro balionu virš žydinčių sodų
Pavasaris – puikus metas pakilti virš žemės ir išvysti bundančią gamtą iš paukščio skrydžio. Oro balionais pavasarį skraidoma ryte (5:30-10:00 val.) arba vakare (16:00-21:00 val.), kol dar neprasidėję arba jau nurimę termikai – vertikaliosios oro srovės. Pats skrydis trunka apie valandą, tačiau visa procedūra su pasiruošimu, instruktažu ir baliono surinkimu užtrunka 3-4 valandas.
Pavasarį virš Lietuvos peizažų pakilus oro balionu, atsiveria nepakartojami vaizdai – iš viršaus puikiai matyti, kaip šalis pasipuošia žiedais. Trakai, Vilnius, Kaunas ir Birštonas yra populiariausios vietos skrydžiams. Žinoma, skrydžiai priklauso nuo oro sąlygų, todėl organizatoriai skambina klientams apie skrydžio galimybes 24 val. prieš planuojamą skrydį.
Paukščių stebėjimas Nemuno deltoje
Nemuno delta – tikras paukščių stebėtojų rojus pavasarį. Šioje teritorijoje ir jos apylinkėse aptinkama daugiau nei 330 paukščių rūšių, tai sudaro net 82 procentus visoje šalyje užregistruotos sparnuočių įvairovės. Europos muziejų naktyje 19-ąjį kartą, paukščių sutiktuvės čia vyksta kiekvieną pavasarį.
Ventės rage, Nemuno deltos regione, nuo 1929 metų veikia viena pirmųjų pasaulyje paukščių žiedavimo stočių bei didžiausia paukščių gaudyklė. Pavasarį, atsinaujinant potvyniams, čia galima stebėti itin retus sparnuočius: didžiuosius erelius rėksnius, stulgius, paprastuosius griciukus, didžiąsias kuolingas, meldines nendrinukes.
Tačiau reikia pasiruošti – pavasario pradžioje jau galima išgirsti ankstyvo pievinio kalviuko giesmę, lygutes, erškėtžvirblių varpelius. Tiesa, pilkųjų žąsų tuo metu jau nematyti horizonte, nes jos jau sulindusios nendrynuose ir užsiėmusios šeimyniniais reikalais.
Vietinių žinomos vietos žydintiems sodams aplankyti
Vietiniai gerai žino, kad nereikia važiuoti į Japoniją, norint pasigrožėti žydinčiais sodais. Žemaitijos nacionaliniame parke esantis Litvakų atminimo sodas Medsėdžiuose – viena iš tokių vietų. Be to, gegužės mėnesį Utenos rajone, Labės ežero pakrantėje vyksta tradicinė Vyšnių žydėjimo šventė.
Kretingos rajone, Mažučių kaime esančiame didžiausiame Europos japoniškame sode galima ne tik pasigrožėti sakuromis, bet ir paragauti sakurų arbatos. Sakuromis galima grožėtis ir Šunskų miestelio parke, kur savo žiedais dalijasi net 23 japoniškos sakuros.
Be to, verta apsilankyti Raudonėje, kur žydi svyrančiosios paukštpienės, turinti romantišką istoriją iš portugalų laikų. Tuo tarpu Rokiškio dvaro sodybos parke gegužės pradžioje pražysta mėlynos neužmirštuolės, o Šiaulių miesto Kaštonų alėja pavasarį tampa meilės ieškančių prieglobsčiu.
Taip pat rekomenduojama aplankyti Kaune esantį Obelynės sodą, profesoriaus Tado Ivanausko sodybą, kur pavasarį sodas užburia kerinčiais obelų žiedais.
Vasaros savaitgalio pramogos: nuo ežerų iki festivalių
Vasaros kaitra kviečia ieškoti gaivos, todėl Lietuvos ežerai ir miškai tampa tobulu prieglobsčiu savaitgalio poilsiui. Mūsų šalis siūlo įvairių galimybių – nuo ramių paplūdimių iki ekstremališkų naktinių žygių, kurie suteiks nepamirštamų vasaros įspūdžių.
Mažiau žinomi paplūdimiai, kuriuos lanko tik vietiniai
Nors Palangos ir Šventosios paplūdimiai vasarą dažnai būna sausakimši (kartais net 200 tūkst. poilsiautojų vienoje vietoje), tačiau esama ir ramesnių kampelių, kur galima mėgautis jūra be minios.
Melnragės paplūdimiai, esantys apie 10 km nuo Klaipėdos centro, yra vieni tokių. II Melnragės paplūdimys 2020 m. pelnė prestižinį „Mėlynosios vėliavos” apdovanojimą (tokių Lietuvoje tik penki). Čia įrengtos tinklinio, rankinio, smėlio krepšinio aikštelės bei treniruokliai aktyvaus poilsio mėgėjams.
Vietiniai ypač vertina Girulių paplūdimį, pritaikytą šeimoms. Čia galima ne tik maudytis, bet ir pasigrožėti vaizdais nuo medinės apžvalgos aikštelės. Taip pat verta aplankyti Karklę – etnografinį kaimą, kuris, nevykstant muzikos festivaliams, išlieka ramus ir mažai lankomas.
Jeigu iešote visiškai neatrasto kampelio, aplankykite žemėlapiuose nepažymėtą „Dviratininkų” paplūdimį, esantį apie 7-8 km nuo Senosios perkėlos. Čia nėra jokios infrastruktūros, todėl paplūdimys primena tikrą laukinę pakrantę.
Nakties žygiai ir stovyklavimas miškuose
Nauja vasaros tendencija – naktiniai nuotykiai miškuose. Naktis miške – tarsi nedidelė ekspedicija į naujus pojūčius. Orientaciniai žygiai tamsoje, kai nematai toliau nei kelias pėdas, suteikia neįtikėtinų patirčių.
Organizuojami „Tikri žygiai” vyksta įvairiose Lietuvos vietose – Varnių regioniniame parke, Dzūkijos nacionaliniame parke, Labanoro girioje. Tiesa, reikėtų tinkamai pasiruošti – optimalus kuprinės svoris turėtų būti 20-25 kg, priklausomai nuo žmogaus sudėjimo.
Ypatingas nuotykis – naktiniai plaukimai baidarėmis po Vilnių arba kanojomis Klaipėdoje. Mėgstantiems paukščius, Neries regioniniame parke organizuojamas pelėdų klausymasis, o Kauno marių regioniniame parke – šikšnosparnių stebėjimas.
Svarbu nepamiršti, kad palapines statyti galima tik tam skirtose stovyklavietėse, o ne bet kurioje miško vietoje. Jos dažniausiai būna įrengtos su stalais, suoliukais, laužavietėmis ir lauko tualetais.
Kaimo turizmo sodybos su autentiškomis pirtimis
Nuostabi alternatyva miesto karščiams – kaimo turizmo sodybos su pirtimis. Jose galima ne tik pailsėti fiziškai, bet ir atsigauti psichologiškai.
Dalyje sodybų siūlomos autentiškos pirties procedūros su profesionalių pirtininkų atliekamais ritualais. Populiariausios programos: sakralinė, antistresinė, moterų ir vyrų pirtys. Po tokių procedūrų žmonės jaučiasi išvalę organizmą ir atgavę jėgas.
Lietuvos kaimo turizmo asociacija vertina sodybas gandrų ženklais. Populiariausios – trijų ir keturių gandrų sodybos, kurios siūlo apgyvendinimo, maitinimo ir pramogų paslaugas.
Vertėtų išbandyti skirtingus pirčių tipus: tradicines saunas (80-110°C, 5-10% drėgmė), rusiškas (80°C, 40-70% drėgmė) arba turkiškas (40-50°C, 100% drėgmė). Kiekviena suteikia skirtingą naudą kūnui ir dvasiai.
Rudens savaitgaliai: spalvų ir derliaus metas
Ruduo Lietuvoje atsiskleidžia spalvomis ir dovanoja gausų derlių, kviesdamas atrasti mažiau žinomus, bet vietiniams puikiai pažįstamus lobius. Tamsėjantys vakarai ir vėsesni orai sukuria tobulą atmosferą savaitgalio išvykoms, kurios sušildo ir kūną, ir sielą.
Grybavimo vietos, žinomos tik vietiniams
Rudens savaitgalio išvyka grybaut – ne tik pramoga, bet ir tikras lietuviškas ritualas. Nors dzūkai didžiuojasi savo krašto miškais, tačiau patyrę grybautojai žino, kad geriausias derlius priklauso nuo lietaus kiekio skirtinguose regionuose. Žemaitijai dažniau tenka drėgmės dovana, todėl Plungės ir Rietavo miškai neretai lenkia „grybų sostine” vadinamą Varėnos kraštą.
Vilniaus apylinkių, Ukmergės rajono, Ignalinos, Valkininkų, Kaišiadorių rajonų miškuose vietiniai grybautojai surenka pilnas pintines. Ypatingai turtingos grybų vietos fiksuojamos Biržų, Jonavos, Tauragės ir Kauno apylinkėse. Patyręs grybautojas žino – baravykų verta ieškoti beržynuose ir prie ąžuolų, o raudonviršius dažniau rasite drebulynuose.
Verta paminėti, kad Lietuvoje grybų pikas priklauso nuo metų oro sąlygų – kartais geriausias derlius būna liepą, kartais rugpjūtį, bet dažniausiai rugsėjį ar net spalį. Tačiau profesionalūs grybautojų paslaptys – pažemėjusios vietos prie drebulių, eglių ir beržų, kur susidaro drėgmės sankaupos.
Vynuogynų lankymas ir vyno degustacijos
Nors Lietuvai toli iki Prancūzijos ar Italijos vynuogynų tradicijų, tačiau mūsų šalyje jau yra susiformavęs savitas vyno turizmas. Pirmosios vyno gamybos licencijos Lietuvoje buvo išduotos 2011 m., o šiandien turime bent 15 licencijuotų vyndarių.
Šiaurės Lietuvoje, Rokiškio rajone, įsikūrusi šeimos vyninė „Roksala” kviečia į ekskursijas po vynuogyną ir vyno rūsį. Čia auginamos ir lietuviškos vynuogių veislės, išvestos A. Gailiūno Juodupėje. Kaune veikianti „Vyno kerai” vyninė siūlo pasimėgauti vynais, pagamintais iš Zyplių dvare auginamų vynuogių.
Be to, didžiausiame Lietuvos vynuogyne Ilzenbergo dvare galite dalyvauti vyno ir dvariškų užkandžių degustacijose, kurias ruošia profesionalus vyndarys Andrius Diliauta. Netoli Vilniaus verta aplankyti šermukšnių vyno ūkį „Geri metai”, kur gaminamas vynas iš 15 skirtingų šermukšnių veislių.
Rudeniniai turgūs ir amatų mugės
Rudens gerybių ir amatų mugė Molėtuose – vienas ryškiausių rudens renginių, vyksiančių 2025 m. rugsėjo 20 d.. Čia galėsite įsigyti tautodailės dirbinių, sodinukų, bendruomenių paruoštų vaišių, o mažiesiems bus įrengtas „Aviliuko kiemas” su pramogomis.
Tradicinėse mugėse galima ne tik nusipirkti rudens gėrybių, bet ir stebėti, kaip amatininkai demonstruoja savo gaminius. Organizatoriai ragina mugių dalyvius būti drąsesnius – užkalbinti lankytojus, papasakoti apie savo veiklas ir pavaišinti produktais. Tai puiki proga atrasti autentiškus lietuviškus skonius ir amatų tradicijas.
Tokios mugės – tai ne tik prekyba, bet ir bendruomeniškumo šventė, kurioje persipina amatai, menas ir pramogos. Įvairios programos dalis papildo muzikos kolektyvų pasirodymai, tautiniai ansambliai ir edukacinės veiklos. Dėl šios priežasties rudens mugės tampa puikiu savaitgalio pramogų pasirinkimu visai šeimai.
Žiemos savaitgalio išvykos: šalčio teikiami malonumai
Šalti žiemos savaitgaliai Lietuvoje atskleidžia visiškai naują mūsų krašto veidą, kai įprasti ežerai virsta ledo arenomis, o šalčio sukaustyta gamta kviečia į ypatingas pramogas. Nors kartais norisi tūnoti namie po šilta antklode, žinantys, ką veikti Lietuvoje savaitgalį žiemą, atranda išskirtinių malonumų, kurių kitu metų laiku paprasčiausiai nepatirsi.
Slidinėjimo trasos, kurias renkasi vietiniai
Slidinėjimo entuziastai žino, kad nebūtina keliauti į Alpes – Lietuvoje turime puikių trasų visai šeimai. Liepkalnio slidinėjimo centre Vilniuje įrengta net 10 trasų ir 10 keltuvų, suskirstytų pagal sudėtingumo lygį – nuo žalios pradedantiesiems iki juodos ypač patyrusiems slidinėtojams. Dideliam sniego parkui su 20-30 figūrų teikia pirmenybę snieglentininkai.
Žemaičiai didžiuojasi „Mortos kalnu” Plungės rajone, kur veikia 3 trasos pažengusiems slidininkams (280 m, 230 m ir 160 m ilgio). Tuo tarpu Šilalės rajone esančiame „Aukštagirės kalne” rasite net penkias įvairaus sudėtingumo trasas, kurių ilgiai siekia iki 420 m. Visgi, vakarų Lietuvos gyventojams arčiausiai Utrių kalnas – vienintelis slidinėjimo kurortas Klaipėdos rajone.
Ledo žvejyba su vietiniais žvejais
Ypatingą žiemos žvejybos kultūrą lietuviai puoselėja Kuršių mariose, kur nuo sausio vidurio ar pabaigos iki kovo pradžios vyksta poledinė stintų žūklė. Savaitgaliais ant ledo susirenka keliasdešimt tūkstančių žvejų iš Lietuvos ir aplinkinių šalių, kurie išsidriekia kelių šimtų kvadratinių kilometrų plote.
Žvejojant būtina laikytis saugumo taisyklių – ledas turi būti storesnis nei 7 cm vienam žmogui ir ne plonesnis kaip 12 cm grupei žmonių. Žvejai privalo nešiotis smaigus, kurie, įlūžus ledui, padėtų išlipti. Žvejybos inventorius paprastas – žieminės meškerėlės su sargeliu, 0,2-0,25 mm storio valas ir sistemėlė su 2-5 kabliukais.
Karštos pirties ritualai ir maudynės eketėse
Po aktyvios dienos gryname ore nėra nieko geresnio už tradicinę lietuvišką pirtį, ypač jei po jos – šuolis į eketę. Šis kontrastas sukelia stiprų ir teigiamą šoką organizmui, išsiplėtusios įšilusio kūno kraujagyslės susitraukia, į vidaus organus priplūsta daugiau kraujo.
Tačiau svarbu nerizikuoti – pirtis ir maudynės lediniame vandenyje nėra skirti kiekvienam. Neužsigrūdinusiam žmogui vienkartinės maudynės eketėje gali sukelti ginekologines ligas, šlapimo pūslės uždegimą ar prostatitą. Pradedantiesiems pakanka 5-15 sekundžių eketėje, o patyrusiems – iki 1-1,5 minutės. Po maudynių būtina sušildyti kūną atsargiai, vengiant karšto dušo ar pirties.
Kasmet sausio 1-ąją minima Pasaulinė ruonių diena, kai Vilniuje, Kaune, Pajūryje ir kituose miestuose galima prisijungti prie entuziastų bendruomenių, kurios stiprina valią, grūdina kūną ir atsikrato asmeninių baimių kartu.
Išvada
Mūsų šalis kiekvieną sezoną atskleidžia vis naujus lobius, todėl savaitgalio pramogų galimybės Lietuvoje tikrai neišsemiamos. Pavasarį galime stebėti žydinčius sodus iš oro balionų, vasarą – atrasti ramius paplūdimius ar leistis į naktinius nuotykius, rudenį – mėgautis grybavimo malonumais bei vyno degustacijomis, žiemą – išbandyti slidinėjimo trasas ar patirti kontrastines maudynes.
Nors dažnai ieškome įspūdžių svetur, vietiniai puikiai žino – Lietuvoje slepiasi daugybė nuostabių vietų, kurios nenusileidžia užsienio kurortams. Mūsų kraštas siūlo ne tik aktyvų poilsį gamtoje, bet ir gilias tradicijas bei autentiškas patirtis, pradedant pirtimis ir baigiant amatų mugėmis.
Svarbu nepamiršti – geriausias būdas pažinti Lietuvą yra keliauti ne tik populiariausiomis kryptimis, bet ir atrasti mažiau žinomas vietas, kurias branginame mes, vietiniai. Būtent tokios kelionės padeda suprasti tikrąją mūsų šalies dvasią ir grožį visais metų laikais.