Kiekvienas, kas bent kartą bandė išversti tekstą su posakiu „pila kaip iš kibiro“ ar „velniop viskas“, žino tą jausmą, kai vertimo programa staiga pradeda kalbėti apie kibirus ir velnius pažodžiui. Idiomos – tai vieta, kur dauguma internetinių vertėjų parodo savo tikrąjį veidą. Ir jis dažnai būna gana juokingas, bet ne tuo geru būdu.
Kodėl idiomos yra tokios keblios
Lietuvių kalba, kaip ir bet kuri kita, pilna posakių, kurių reikšmė visiškai nesutampa su pažodiniu vertimu. „Duoti kelią“ nereiškia, kad kažkas fiziškai atiduoda kelią. „Nuleisti rankas“ – tai ne apie fizinį judesį. Mašininis vertimas paprastai remiasi statistika arba neuroniniais tinklais, kurie mokosi iš milžiniškų tekstų duomenų bazių. Problema ta, kad idiomos sudaro tik nedidelę tų duomenų dalį, ir programa dažnai tiesiog neturi pakankamai pavyzdžių, kad suprastų, jog frazę reikia versti kaip visumą, o ne žodis po žodžio.
Būtent todėl kai kurie vertėjai idiomas verčia beveik idealiai, o kiti sukuria tekstą, kuris skamba taip, lyg jį būtų rašęs kažkas, niekada negirdėjęs lietuviškos kalbos gyvai.
Ką tikrinti prieš pasirenkant įrankį
Pirmiausia verta pažiūrėti, ar vertėjas naudoja kontekstinį vertimą, o ne tiesiog žodyno principą. Geresni įrankiai analizuoja visą sakinį, o ne atskirus žodžius, todėl jie greičiau atpažįsta, kad tam tikra frazė yra posakis, o ne pažodinis teiginys.
Antra – patikrinkite, kiek dažnai įrankis atnaujinamas ir ar jis remiasi realiais, gyvais tekstais. Vertėjai, kurie mokosi iš naujienų, literatūros ir kasdienės kalbos, dažniausiai geriau susitvarko su idiomomis nei tie, kurie remiasi tik senais, statiškais duomenimis.
Trečia – nepamirškite paprasčiausio testo. Paimkite kelis žinomus lietuviškus posakius ir tiesiog pabandykite juos išversti. „Kai pjausi mišką, skiedros lekia“, „Ne viskas auksas, kas žiba“, „Duok pirštą – prarysi visą ranką“. Jei vertimas išlaiko prasmę, o ne tik žodžius, tai geras ženklas. Jei gaunate keistą, pažodinį rezultatą – įrankis tikriausiai nesusidoros su sudėtingesniais tekstais.
Kur ieškoti patikimo sprendimo
Rinkoje yra keletas plačiai naudojamų platformų, tačiau ne visos vienodai gerai dirba su lietuvių kalba – jai skiriama mažiau dėmesio nei, tarkim, ispanų ar prancūzų. Verta išbandyti kelis įrankius lygiagrečiai ir palyginti, kaip jie susitvarko su tuo pačiu tekstu. Kartais paaiškėja netikėti dalykai – vienas įrankis puikiai verčia techninius tekstus, bet visiškai pasimeta su šnekamąja kalba, o kitas atvirkščiai.
Taip pat naudinga pasidomėti, ar įrankis turi galimybę siūlyti alternatyvius vertimus arba paaiškinti, kodėl pasirinko būtent tokią frazę. Tai rodo, kad sistema bent iš dalies „supranta“, jog susiduria su neįprastu tekstu, o ne tiesiog automatiškai keičia žodžius.
Kai mašina susitinka su gyva kalba
Tiesa ta, kad joks internetinis vertėjas kol kas nesugeba idiomų versti taip, kaip tai darytų žmogus, gerai pažįstantis abi kalbas ir jų kultūrinį kontekstą. Bet skirtumas tarp geros ir prastos programos gali būti milžiniškas – vienas įrankis pavers jūsų tekstą į beprasmį žodžių rinkinį, kitas išlaikys bent jau esminę mintį, net jei stilius nebus tobulas.
Geriausia strategija – nepasitikėti aklai jokiu įrankiu, kai tekste yra daug posakių ar šnekamosios kalbos elementų. Verta patikrinti rezultatą, palyginti kelis variantus, o svarbiuose tekstuose – tiesiog paprašyti žmogaus, kuris supranta abi kalbas, peržiūrėti galutinį rezultatą. Technologija čia gali būti puikus pagalbininkas, bet ne visada patikimas sprendėjas, ypač kai kalba tampa gyva, spalvinga ir nelogiška ta prasme, kokia yra tik natūrali kalba.