Vilniuje vykstančiame teismo procese, susijusiame su riaušėmis prie Seimo, kaltinamojo advokatė teigė, kad žmonės nesuprato, kokiu atstumu turėjo atsitraukti nuo parlamento pastato. Pasak advokatės, nebuvo aiškiai nurodyta, kokia yra saugi zona, todėl daugelis dalyvių galėjo netyčia pažeisti taisykles. Ji pabrėžė, kad trūko aiškios komunikacijos iš teisėsaugos pusės, kas galėjo prisidėti prie situacijos eskalavimo.
Teismo posėdyje buvo nagrinėjamos aplinkybės, kaip buvo organizuota minia ir kokie buvo teisėsaugos veiksmai siekiant užtikrinti viešąją tvarką. Kaltinamasis, kurio advokatė pateikė šiuos argumentus, yra vienas iš daugelio asmenų, teisiamų dėl dalyvavimo riaušėse, kurios įvyko po protesto prieš vyriausybės politiką. Protestas buvo surengtas dėl nepasitenkinimo vyriausybės sprendimais, susijusiais su pandemijos valdymu, įskaitant vakcinacijos politiką ir ribojimus.
Riaušės prie Seimo pastato prasidėjo po to, kai protestuotojai, nepatenkinti vyriausybės sprendimais, susirinko išreikšti savo nepasitenkinimo. Situacija greitai eskalavosi, kai dalis protestuotojų pradėjo elgtis agresyviai, o teisėsauga buvo priversta imtis veiksmų, siekiant suvaldyti minią. Policija naudojo ašarines dujas ir kitas priemones, kad išsklaidytų susirinkusius žmones.
Teismo proceso metu taip pat buvo aptariama, kaip teisėsauga galėjo geriau pasiruošti tokiems įvykiams ir kokios pamokos gali būti išmoktos ateičiai. Ekspertai pabrėžė, kad būtina gerinti komunikaciją tarp teisėsaugos ir visuomenės, ypač tokiose įtemptose situacijose, kad būtų išvengta panašių incidentų.
Teismo procesas tęsiasi, o sprendimas dar nėra priimtas. Šis atvejis atkreipė visuomenės dėmesį į teisėsaugos ir piliečių santykius, taip pat į tai, kaip svarbu užtikrinti, kad protestai vyktų taikiai ir be smurto. Tikimasi, kad teismo sprendimas padės nustatyti aiškesnes gaires, kaip elgtis panašiose situacijose ateityje.