JAV ir Rusijos santykiai po Trumpo ir Putino pokalbio: seni iššūkiai naujame kontekste
JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino pokalbis vėl sukėlė diskusijas apie šių šalių santykius. Politologas Linas Kojala teigia, kad šis pokalbis rodo, jog santykiai tarp JAV ir Rusijos vis dar yra sudėtingi ir nepasikeitė nuo ankstesnių laikų.
Anot Kojalos, nors Trumpas ir Putinas kalbėjosi apie įvairias temas, įskaitant ginklų kontrolę ir kovą su terorizmu, esminiai nesutarimai išlieka. Politologas pabrėžia, kad šis pokalbis nebuvo lūžio taškas, o veikiau dar vienas bandymas atnaujinti dialogą, kuris iki šiol nebuvo sėkmingas.
Kojala taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Trumpo administracija susiduria su vidaus spaudimu dėl santykių su Rusija, o tai gali apsunkinti bet kokius reikšmingus pokyčius šioje srityje.
Istorinis santykių kontekstas
JAV ir Rusijos santykiai per pastaruosius dešimtmečius patyrė nemažai svyravimų. Po Šaltojo karo pabaigos buvo trumpas „medaus mėnuo”, tačiau jau Vladimiro Putino valdymo pradžioje santykiai ėmė vėsti. 2014 metais įvykusi Krymo aneksija tapo vienu didžiausių lūžio taškų, po kurio Vakarai įvedė sankcijas Rusijai.
Donaldo Trumpo prezidentavimo pradžioje buvo vilčių, kad santykiai gali pagerėti, tačiau kaltinimai dėl Rusijos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus ir vėlesni įvykiai užkirto kelią bet kokiam reikšmingam atšilimui.
Dabartinės įtampos židiniai
Naujausias Trumpo ir Putino pokalbis vyko itin sudėtingu metu. Rusija tęsia karą Ukrainoje, o JAV kartu su NATO sąjungininkais teikia Kyjivui karinę paramą. Tai vienas pagrindinių nesutarimų tarp šalių.
Be to, ginklų kontrolės klausimai tapo dar aktualesni po to, kai buvo nutraukta Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartis, o Naujosios START sutarties ateitis lieka neaiški. Šiame kontekste bet koks dialogas tarp valstybių vadovų yra svarbus, nors ir nepakeičia fundamentalių skirtumų.
Kitas įtampos šaltinis – kibernetinis saugumas. JAV žvalgybos agentūros ne kartą kaltino Rusiją kibernetinėmis atakomis prieš JAV institucijas ir kritinę infrastruktūrą. Šis klausimas greičiausiai buvo aptartas ir minėtame pokalbyje, nors konkrečių detalių viešai nebuvo atskleista.
Šachmatų lenta be aiškių ėjimų
Dabartinė JAV ir Rusijos santykių dinamika primena sudėtingą šachmatų partiją, kurioje abiejų pusių galimybės ribotos. Trumpo administracijos bandymai „perkrauti” santykius su Rusija susiduria ne tik su vidaus politikos kliūtimis, bet ir su fundamentaliais geopolitiniais prieštaravimais.
Kaip pastebi Kojala, „dialogas tarp Vašingtono ir Maskvos yra būtinas, tačiau jis neturėtų būti painiojamas su esminių pozicijų suartėjimu”. Rusijos užsienio politikos vektoriai, ypač jos siekis dominuoti „artimajame užsienyje” ir mažinti JAV įtaką pasaulyje, fundamentaliai prieštarauja Amerikos interesams.
Pokalbis tarp Trumpo ir Putino, nors ir svarbus diplomatinių kanalų palaikymui, vargu ar gali pakeisti šią realybę. Santykiai išlieka įšaldyti tarp konfrontacijos ir riboto bendradarbiavimo, o ateities perspektyvos priklauso ne tik nuo lyderių asmeninių santykių, bet ir nuo gilesnių geopolitinių procesų, kurie šiuo metu neleidžia tikėtis greito proveržio.