Netikėti svečiai Panevėžio gyventojų kieme: lapė su šeimyna
Panevėžyje, viename iš miesto gyventojų kiemų, netikėtai apsigyveno lapė su savo mažyliais. Šeima įsikūrė tvarto patalpose, kur šeimininkai laikė įvairius daiktus. Gyventojai pastebėjo, kad kažkas neįprasto vyksta, kai pradėjo girdėti keistus garsus ir pastebėjo judėjimą aplink tvartą.
Iš pradžių žmonės manė, kad tai gali būti koks nors kitas gyvūnas, tačiau netrukus pamatė, kad tai lapė su lapiukais. Šeima nusprendė netrukdyti gyvūnams ir leisti jiems ramiai gyventi, kol mažyliai paaugs ir bus pasiruošę palikti tvarte įsikurtą „namą”.
Panevėžiečiai džiaugiasi, kad gali stebėti gamtos stebuklą tiesiog savo kieme. Jie stengiasi netrikdyti lapių šeimos, tačiau kartais palieka maisto, kad padėtų joms išgyventi. Gyventojai taip pat informavo vietos gamtosaugininkus, kurie patarė, kaip elgtis tokioje situacijoje.
Lapių šeima tapo tikra vietos įžymybe, o kaimynai ir praeiviai dažnai sustoja pažiūrėti į šiuos neįprastus gyventojus. Tai puikus pavyzdys, kaip žmonės ir laukinė gamta gali taikiai sugyventi net miesto aplinkoje.
Rudosios lapės – vis dažniau miestų gyventojos
Specialistų teigimu, rudųjų lapių (Vulpes vulpes) pasirodymas miestų teritorijose Lietuvoje – ne naujiena. Pastarąjį dešimtmetį šie gyvūnai vis dažniau prisitaiko prie urbanizuotų teritorijų, ieškodami maisto ir saugios vietos jaunikliams auginti.
Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, vien per praėjusius metus Lietuvos miestuose užfiksuota daugiau nei 70 pranešimų apie lapių šeimas, įsikūrusias gyvenamųjų namų kiemuose, apleistuose pastatuose ar net garažuose.
„Lapės yra labai prisitaikantys gyvūnai. Mieste jos randa pakankamai maisto, mažiau natūralių priešų, todėl joms čia saugiau nei miške,” – aiškina Lietuvos gamtos fondo biologas Tomas Rakauskas.
Kaip elgtis susidūrus su lape?
Gamtosaugininkai pataria miesto gyventojams:
- Stebėti lapių šeimą iš saugaus atstumo
- Nepalikti atvirų maisto atliekų, kurios gali privilioti laukinius gyvūnus
- Nesistengti prisijaukinti ar liesti lapiukų
- Informuoti kaimynus, turinčius naminių gyvūnų, apie lapių buvimą teritorijoje
Panevėžio gyventojų atveju, specialistai patvirtino, kad lapė su jaunikliais greičiausiai paliks tvartą po 3-4 savaičių, kai lapiukai bus pakankamai savarankiški keliauti toliau.
Laukinės gamtos salų išsaugojimas
Pasak Panevėžio rajono savivaldybės aplinkosaugos specialisto Mariaus Jankausko, miestų plėtra neišvengiamai mažina laukinių gyvūnų natūralias buveines. „Tokios situacijos, kai lapės ar kiti laukiniai gyvūnai apsigyvena žmonių kiemuose, primena mums, kad miestai yra ir laukinės gamtos namai. Turime mokytis sugyventi,” – teigia specialistas.
Šis atvejis Panevėžyje tapo savotišku švietimo projektu – vietinė mokykla jau suorganizavo ekskursiją mokiniams, kad iš saugaus atstumo galėtų stebėti lapių šeimą ir mokytis apie laukinių gyvūnų elgseną.
Miesto ir miško sandūroje: nematoma pusiausvyra
Panevėžio lapių istorija – ne tik įdomus gamtos reiškinys, bet ir simbolinis priminimas apie trapią ribą tarp žmonių sukurtos aplinkos ir natūralios gamtos. Kai rudos lapės snukutis kyšo iš seno tvarto, o lapiukai žaidžia šalia žmonių daržų, regime tą nematomą pusiausvyrą, kurią nuolat kuriame ir ardome.
Galbūt tokios netikėtos kaimynystės moko mus kantrybės, pagarbos ir supratimo, kad miestai – ne vien betono ir asfalto džiunglės, o gyva ekosistema, kurioje visiems turėtų atsirasti vietos. Stebėdami, kaip Panevėžio gyventojai prisitaikė prie netikėtų svečių, matome, kad žmogaus ir laukinės gamtos sambūvis įmanomas – reikia tik noro suprasti ir šiek tiek erdvės palikti tiems, kurie čia buvo dar prieš mus.