Pabradės operacija: kariuomenės vado įžvalgos apie NATO pajėgų sąveiką
Po Pabradės operacijos Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pasidalijo įžvalgomis apie šios pratybos rezultatus ir jų svarbą. Jis pabrėžė, kad tokios operacijos yra būtinos siekiant užtikrinti kariuomenės pasirengimą ir gebėjimą reaguoti į įvairias grėsmes. Vadas akcentavo, kad pratybų metu buvo išbandytos naujos taktikos ir technologijos, kurios padės gerinti kariuomenės efektyvumą.
Rupšys taip pat atkreipė dėmesį į bendradarbiavimo svarbą su sąjungininkais, nes tai stiprina bendrą saugumo sistemą regione. Jis pažymėjo, kad pratybose dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir kitų NATO šalių kariai, kas leido pasidalinti patirtimi ir gerinti tarpusavio sąveiką.
Be to, kariuomenės vadas išreiškė pasitenkinimą karių profesionalumu ir jų gebėjimu greitai prisitaikyti prie besikeičiančių situacijų. Jis pabrėžė, kad tokios pratybos yra puiki galimybė tobulinti įgūdžius ir pasirengti realioms situacijoms, kurios gali kilti ateityje.
Naujos technologijos ir hibridinių grėsmių atremimas
Pratybų metu ypatingas dėmesys buvo skirtas hibridinių grėsmių atpažinimui ir neutralizavimui. Kaip pažymėjo gen. ltn. Rupšys, šiuolaikiniame konflikte kibernetinės atakos ir dezinformacijos kampanijos gali būti ne mažiau pavojingos nei konvenciniai ginklai.
„Mūsų kariai treniravosi atpažinti ir reaguoti į įvairias hibridines grėsmes, įskaitant priešiškų dronų aptikimą ir neutralizavimą, elektroninės kovos elementus bei komunikacijos apsaugą”, – teigė kariuomenės vadas.
Pabradės operacijoje dalyvavo virš 3000 karių iš devynių NATO šalių, įskaitant JAV, Vokietijos, Lenkijos ir Baltijos valstybių pajėgas. Pratybose buvo naudojama naujausia karybos įranga, įskaitant JAV tiekiamus Javelin prieštankinius ginklus ir Lietuvos kariuomenės neseniai įsigytus Vilkas pėstininkų kovos mašinas.
Regioninis kontekstas ir strateginė reikšmė
Pabradės pratybos vyko ypač jautriu geopolitiniu laikotarpiu, praėjus vos keliems mėnesiams po NATO Vilniaus viršūnių susitikimo, kuriame buvo patvirtinti nauji gynybos planai Baltijos regionui. Šios pratybos tapo pirmuoju praktiniu naujosios strategijos išbandymu.
„Mūsų geografinė padėtis reikalauja nuolatinio budrumo ir pasirengimo. Pabradės operacija parodė, kad esame pajėgūs greitai dislokuoti ir koordinuoti tarptautines pajėgas strategiškai svarbiose teritorijose”, – pabrėžė Rupšys.
Lietuvos gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas, stebėjęs pratybas, pažymėjo, kad Lietuva ir toliau didins gynybos finansavimą, siekdama 3% nuo BVP iki 2027 metų. Tai leis modernizuoti kariuomenę ir įsigyti papildomų oro gynybos sistemų, kurios buvo identifikuotos kaip vienas iš prioritetų per Pabradės pratybas.
Pamokos ateičiai: stipresnė Lietuva stipresnėje Aljanse
Apibendrindamas, Rupšys teigė, kad Pabradės operacija buvo sėkminga ir suteikė vertingų pamokų, kurios bus pritaikytos tolesniame kariuomenės rengime. Jis išreiškė įsitikinimą, kad tokios pratybos yra būtinos siekiant užtikrinti Lietuvos ir jos sąjungininkų saugumą.
„Kiekvienos tokios pratybos vertė matuojama ne tik sėkmingai įvykdytomis užduotimis, bet ir išmoktomis pamokomis. Matėme, kur dar turime tobulėti – ypač logistikos grandinėse ir tarpvalstybinėje komunikacijoje. Tačiau svarbiausia, kad įsitikinome, jog mūsų kariai ir sąjungininkai yra pasirengę veikti kaip vienas kumštis”, – sakė kariuomenės vadas.
Kitų metų pratybų ciklas jau planuojamas, o jose ketinama dar labiau sustiprinti oro gynybos ir elektroninės kovos elementus. Tuo pačiu Lietuva ruošiasi priimti papildomus NATO sąjungininkų dalinius, kurie dar labiau sustiprins rytinį Aljanso flangą. Šiandieninės geopolitinės realijos rodo, kad investicijos į gynybą ir nuolatinis pasirengimas yra ne prabanga, o būtinybė užtikrinant taikos išsaugojimą regione.