Lietuva svarsto radikalias priemones migracijos krizei suvaldyti
Lietuvos Vyriausybė svarsto galimybę įtraukti sienos uždarymą į naują migracijos paketą, siekiant efektyviau valdyti neteisėtos migracijos srautus. Vidaus reikalų ministras teigia, kad šis žingsnis būtų prevencinė priemonė, skirta apsaugoti šalies sienas nuo nelegalių migrantų antplūdžio.
Šiuo metu vyksta diskusijos dėl konkrečių priemonių, kurios galėtų būti įgyvendintos, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą ir stabilumą. Ministras pabrėžė, kad svarbu rasti balansą tarp humanitarinių įsipareigojimų ir valstybės saugumo užtikrinimo.
Šis pasiūlymas yra dalis platesnių pastangų stiprinti sienų kontrolę ir užkirsti kelią neteisėtai migracijai, kuri pastaruoju metu tapo dideliu iššūkiu Lietuvai.
Migracijos krizės kontekstas
Nuo 2021 m. vasaros Lietuva susiduria su precedento neturinčia hibridine ataka, kai Baltarusijos režimas pradėjo organizuotai gabenti migrantus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių prie ES sienos. Per 2021 metus į Lietuvą bandė patekti daugiau nei 4200 neteisėtų migrantų, o 2022-2023 metais fiksuojama dar apie 3000 bandymų.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, vien per 2023 metus buvo užfiksuota virš 1500 bandymų neteisėtai kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną. VSAT vadas Rustamas Liubajevas neseniai pažymėjo, kad situacija išlieka įtempta, o migrantų srautai nemažėja.
Fizinio barjero efektyvumas ir naujos priemonės
Lietuva jau investavo apie 152 mln. eurų į fizinį barjerą – tvorą pasienyje su Baltarusija. Tačiau, kaip rodo praktika, vien fizinės kliūtys neužtikrina visiškos apsaugos. Migrantai naudoja įvairius įrankius tvorai pažeisti, o pasieniečiai fiksuoja vis daugiau organizuotų bandymų kirsti sieną.
Naujajame migracijos pakete, be sienos uždarymo galimybės, svarstoma:
- Griežtinti prieglobsčio suteikimo tvarką
- Išplėsti apgręžimo politiką
- Diegti pažangias stebėjimo technologijas
- Stiprinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis ES šalimis
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra išreiškęs susirūpinimą dėl kai kurių Lietuvos taikomų priemonių, ypač dėl vadinamosios apgręžimo politikos, kuri buvo įteisinta 2021 m. rugpjūtį.
Tarp geopolitikos ir žmogiškumo
Migracijos klausimas Lietuvoje tapo ne tik saugumo, bet ir politiniu klausimu. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Baltarusijos režimas toliau naudoja migrantus kaip hibridinio karo įrankį, todėl Lietuva turi teisę imtis visų įmanomų priemonių savo sienoms apsaugoti.
Tuo tarpu žmogaus teisių organizacijos, įskaitant „Amnesty International” ir „Raudonąjį Kryžių”, ragina nepamiršti humanitarinių įsipareigojimų ir užtikrinti, kad pabėgėliai turėtų galimybę prašyti prieglobsčio.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra pabrėžusi, kad Lietuva laikosi tarptautinių įsipareigojimų, tačiau turi teisę gintis nuo hibridinių atakų, kai migracija naudojama kaip ginklas.
Už sienos užvėrimo – nauji iššūkiai
Sienos uždarymo idėja kelia nemažai teisinių ir praktinių klausimų. Visų pirma, tai gali prieštarauti ES teisei ir Šengeno susitarimams. Antra, kyla klausimas, kaip tai paveiktų teisėtą judėjimą per sieną, įskaitant prekybą ir turizmą.
Ekspertai pastebi, kad visiško sienos uždarymo mechanizmas galėtų būti taikomas tik ekstremaliomis sąlygomis ir ribotą laiką. Tokia priemonė turėtų būti gerai apgalvota ir pagrįsta, siekiant išvengti teisinių ginčų ateityje.
Sienos sargyboje: tarp politikos ir realybės
Migracijos krizė Lietuvoje nėra vien statistika ar politiniai debatai. Tai kasdienė realybė pasienio gyventojams ir pareigūnams, kurie 24/7 saugo valstybės sieną. Pasieniečiai dirba sudėtingomis sąlygomis, susidurdami su agresyviu migrantų elgesiu ir Baltarusijos pareigūnų provokacijomis.
Lietuva, būdama ES išorinė siena, neša neproporcingai didelę naštą. Nors ES yra pažadėjusi finansinę paramą, praktinis solidarumas dažnai atsilieka nuo poreikių. Migracijos krizė išryškino ne tik Lietuvos, bet ir visos ES migracijos politikos spragas.
Ar sienos uždarymas taps realybe, ar liks tik politiniu svarstymu – parodys artimiausi mėnesiai. Tačiau aišku viena: Lietuva stovi geopolitinių įtampų priešakyje, kur migracijos politika tapo ne tik vidaus, bet ir užsienio politikos dalimi. Balansas tarp saugumo ir žmogiškumo išlieka trapus, o sprendimai, priimti šiandien, formuos ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos ateitį.