Vyriausybė pritarė poligrafo tyrimų išplėtimui – saugumas ar teisių ribojimas?
Lietuvos Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlymui išplėsti asmenų, kuriems gali būti taikomas poligrafo tyrimas, ratą. Šis sprendimas priimtas siekiant užtikrinti didesnį valstybės saugumą ir patikimumą. Pagal naująjį siūlymą, poligrafo tyrimai galės būti atliekami ne tik kariuomenės ir žvalgybos tarnybų darbuotojams, bet ir kitiems asmenims, dirbantiems su slapta informacija ar užimantiems svarbias pareigas valstybės institucijose.
Poligrafo tyrimai, dar vadinami melo detektoriaus testais, yra naudojami siekiant nustatyti asmens sąžiningumą ir patikimumą. Šie tyrimai gali padėti išsiaiškinti, ar asmuo slepia kokią nors informaciją, kuri galėtų kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Nors poligrafo tyrimų rezultatai nėra laikomi neginčijamais įrodymais teismuose, jie gali būti svarbi priemonė vertinant asmenų patikimumą.
Kas konkrečiai keičiasi?
Pagal naująjį siūlymą, poligrafo tyrimai bus taikomi ne tik kariniam personalui, bet ir strateginių valstybės įmonių vadovams, kritinės infrastruktūros objektų apsaugos darbuotojams bei valstybės tarnautojams, dirbantiems su ypatingos svarbos informacija. Ši praktika jau taikoma daugelyje NATO šalių, įskaitant JAV, kur poligrafo tyrimai yra standartinė procedūra asmenims, siekiantiems gauti aukščiausio lygio slaptumo leidimus.
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pabrėžė, kad „geopolitinės įtampos kontekste turime stiprinti visas nacionalinio saugumo grandis, o žmogiškasis faktorius išlieka viena jautriausių sričių”. Pasak jo, vien 2022 metais Lietuvos institucijos užfiksavo daugiau nei 50 bandymų verbuoti Lietuvos piliečius, dirbančius su slapta informacija.
Ekspertų nuomonės išsiskiria
Vyriausybės sprendimas išplėsti poligrafo tyrimų taikymą sulaukė įvairių reakcijų. Vieni teigia, kad tai būtina priemonė siekiant užtikrinti valstybės saugumą, kiti kritikuoja šį žingsnį kaip galimą žmogaus teisių pažeidimą. Kritikai teigia, kad poligrafo tyrimai gali būti netikslūs ir jų rezultatai gali būti interpretuojami subjektyviai.
Mykolo Romerio universiteto teisės profesorius Vytautas Mizaras atkreipia dėmesį, kad „poligrafo tyrimai nėra 100% patikimi ir gali duoti klaidingai teigiamus rezultatus, kas reiškia, kad nekalti žmonės gali būti klaidingai įtariami”. Anot profesoriaus, tokių tyrimų rezultatų patikimumas svyruoja nuo 65% iki 90%, priklausomai nuo įvairių faktorių.
Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto direktorė Margarita Šešelgytė pažymi, kad „hibridinio karo sąlygomis valstybė privalo imtis papildomų saugumo priemonių, ypač kai kalbame apie kritinę infrastruktūrą ir strateginius objektus”. Ji primena, kad pastaraisiais metais Baltijos šalyse užfiksuota dešimtys šnipinėjimo atvejų, kai užsienio žvalgybos tarnybos bandė verbuoti valstybės tarnautojus.
Tarptautinė praktika
Poligrafo tyrimai plačiai naudojami JAV, Izraelyje, Lenkijoje ir kitose NATO šalyse. Pavyzdžiui, JAV Federalinis tyrimų biuras (FBI) ir Centrinė žvalgybos agentūra (CŽV) reguliariai taiko poligrafo tyrimus darbuotojams, dirbantiems su slapta informacija. Lenkijoje nuo 2016 metų poligrafo tyrimai taikomi ne tik žvalgybos tarnybų, bet ir strateginių valstybės įmonių darbuotojams.
Nepaisant to, Vyriausybė mano, kad šis žingsnis yra būtinas siekiant užtikrinti, kad asmenys, dirbantys su slapta informacija, būtų patikimi ir nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Šis sprendimas dar turės būti patvirtintas Seime, kur tikimasi, kad jis sukels diskusijas dėl poligrafo tyrimų etikos ir teisėtumo.
Saugumo ir laisvės pusiausvyros beieškant
Poligrafo tyrimų plėtra Lietuvoje atspindi platesnę tendenciją – didėjantį susirūpinimą nacionaliniu saugumu besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje. Tačiau kartu iškyla fundamentalus klausimas – kiek toli galime nueiti saugumo vardan? Istorija moko, kad saugumo ir laisvės pusiausvyra yra trapus dalykas. Poligrafo tyrimų išplėtimas galbūt sustiprins mūsų saugumą trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje turėtume būti budrūs, kad saugodami valstybę neprarastume tų vertybių, dėl kurių ta valstybė iš viso verta gynimo. Sprendimas, kuris šiandien atrodo būtinas, rytoj gali tapti precedentu tolesniam teisių siaurinimui. Todėl šioje diskusijoje svarbiausia išlaikyti kritišką mąstymą ir nuolatinį dialogą tarp saugumo poreikių ir demokratinių vertybių.