Seimo narių išeitinės išmokos: privilegija ar kompensacija?
Seimo nariai, baigę savo kadenciją, gavo išeitines išmokas, kurios kai kuriais atvejais siekė net 12 tūkst. eurų. Šios išmokos buvo skirtos kaip kompensacija už prarastas darbo vietas, tačiau sukėlė nemažai diskusijų visuomenėje. Kritikai teigia, kad tokios didelės sumos yra nepagrįstos, ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelis buvusių parlamentarų greitai randa naujas darbo vietas arba gauna kitokias pajamas.
Išmokų dydžiai ir jų apskaičiavimo tvarka
Išeitinės išmokos dydis priklauso nuo Seimo nario darbo stažo ir gautų pajamų dydžio. Kai kurie nariai, turintys ilgesnį darbo stažą, gavo didesnes išmokas, o kiti, dirbę trumpiau, gavo mažesnes sumas. Nepaisant to, visuomenėje kyla klausimų dėl tokios praktikos teisingumo ir būtinybės.
Pagal galiojančius teisės aktus, Seimo nario išeitinė išmoka skaičiuojama remiantis Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu. Parlamentarams, dirbantiems vieną kadenciją (4 metus), priklauso 3 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka, o ilgiau dirbantiems – iki 6 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 metais Seimo nario bazinis atlyginimas siekė apie 4000 eurų, maksimali išmoka gali viršyti 24 tūkst. eurų.
Tarptautinė praktika ir palyginimas
Lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvos praktika nėra išskirtinė. Pavyzdžiui, Vokietijoje buvę Bundestago nariai gauna išmoką, lygią vienam mėnesiniam atlyginimui už kiekvienus parlamente praleistus metus, tačiau ne daugiau kaip 18 mėnesių. Estijoje parlamentarams mokama 6 mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija, o Latvijoje – 2 mėnesių.
Politologė dr. Ainė Ramonaitė teigia: „Išeitinės išmokos yra svarbi demokratinės sistemos dalis, užtikrinanti politikų nepriklausomumą ir galimybę grįžti į darbo rinką po kadencijos pabaigos. Tačiau svarbu rasti balansą tarp politikų socialinių garantijų ir visuomenės lūkesčių dėl teisingo valstybės lėšų naudojimo.”
Visuomenės reakcija ir argumentai
Seimo nariai, gavę šias išmokas, teigia, kad jos yra teisėtos ir numatytos įstatymuose, todėl jų atsisakyti nėra pagrindo. Tačiau kai kurie politikai ir visuomenės veikėjai ragina peržiūrėti šią tvarką ir sumažinti išmokų dydžius, siekiant užtikrinti didesnį teisingumą ir efektyvų valstybės lėšų naudojimą.
Naujausios „Vilmorus” apklausos duomenimis, net 76% Lietuvos gyventojų mano, kad Seimo narių išeitinės išmokos yra per didelės. Socialiniuose tinkluose ši tema taip pat sulaukia daug dėmesio – 2023 m. pabaigoje grotažymė #SeimoPinigai buvo tarp populiariausių Lietuvos „Twitter” platformoje.
Buvęs Seimo narys Kęstutis Masiulis savo poziciją išreiškė taip: „Išeitinės išmokos yra normali praktika, tačiau jų dydis turėtų būti susietas su realiu poreikiu. Jei parlamentaras iš karto įsidarbina kitoje pozicijoje, išmokos mokėjimas turėtų būti nutrauktas.”
Siūlomos alternatyvos
Ekonomistai ir politikos ekspertai siūlo keletą alternatyvų dabartinei sistemai:
1. Laipsniško išmokų mokėjimo sistema – išmoka būtų mokama dalimis kas mėnesį, kol buvęs Seimo narys nesusiranda darbo
2. Išmokų dydžio diferencijavimas pagal parlamentaro aktyvumą ir dalyvavimą posėdžiuose
3. Išmokų siejimas su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, o ne su parlamentaro alga
Pilietinės visuomenės organizacijos „Skaidri Lietuva” vadovė Rūta Miliūtė pabrėžia: „Problema ne pačios išmokos, o jų skyrimo principai. Reikia aiškesnių taisyklių, kada jos mokamos ir kokiomis aplinkybėmis jų mokėjimas turėtų būti nutrauktas.”
Politinės valios kryžkelėje
Diskusijos dėl išeitinių išmokų Seimo nariams tęsiasi, ir tikėtina, kad ši tema dar ilgai bus svarstoma tiek politiniu, tiek visuomeniniu lygmeniu. Nors sistema kritikuojama, realūs pokyčiai reikalautų pačių parlamentarų iniciatyvos keisti įstatymus, o tai sukuria savotišką interesų konfliktą.
Paradoksalu, bet sprendimus dėl savo pačių finansinių garantijų turi priimti tie, kurie nuo jų tiesiogiai priklauso. Galbūt todėl, nepaisant periodiškai kylančių visuomenės pasipiktinimo bangų, sistema išlieka nepakitusi jau daugiau nei dešimtmetį. Kol visuomenės spaudimas nepasieks kritinės masės arba kol neatsiras politinės lyderystės šiuo klausimu, 12 tūkstančių eurų išeitinės išmokos ir toliau bus įprasta praktika politinio ciklo pabaigoje – praktika, kuri daugeliui eilinių rinkėjų atrodo kaip dar viena privilegija tiems, kurie jau ir taip turi galios privilegiją.