Lietuvos karo akademija užveria duris Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos piliečiams
Lietuvos karo akademija nusprendė uždaryti savo duris asmenims, turintiems Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos pilietybę. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus ir siekiant užtikrinti, kad akademijoje mokytųsi tik tie, kurie neturi potencialių ryšių su šalimis, kurios gali kelti grėsmę Lietuvos saugumui.
Šis žingsnis yra dalis platesnių pastangų stiprinti šalies gynybą ir užtikrinti, kad Lietuvos kariuomenė būtų apsaugota nuo galimų informacijos nutekėjimų ar kitų saugumo pažeidimų. Akademija siekia užtikrinti, kad jos studentai būtų lojalūs Lietuvai ir neturėtų jokių interesų, kurie galėtų prieštarauti šalies interesams.
Sprendimas taip pat atspindi didėjantį susirūpinimą dėl geopolitinės situacijos regione ir galimų grėsmių, kylančių iš šių šalių. Lietuvos valdžios institucijos nuolat stebi situaciją ir imasi priemonių, kad užtikrintų šalies saugumą ir stabilumą.
Kontekstas ir priežastys
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos sprendimas nėra netikėtas, atsižvelgiant į pastarųjų metų įvykius. Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. vasarį ir nuolatinė Baltarusijos parama Kremliui sukėlė rimtą nerimą Baltijos šalyse. Tuo tarpu Kinijos ir Rusijos strateginė partnerystė bei didėjantis Pekino domėjimasis Baltijos regionu taip pat kelia klausimų dėl galimų saugumo rizikų.
Akademijos rektorius pulkininkas Juozas Kačergius spaudos konferencijoje pabrėžė: „Mūsų pareiga – užtikrinti, kad būsimieji Lietuvos karininkai būtų ruošiami saugioje aplinkoje. Šiandieninėje geopolitinėje situacijoje negalime rizikuoti strategiškai svarbios informacijos saugumu.”
Platesnės tendencijos NATO šalyse
Lietuvos sprendimas atspindi bendrą tendenciją NATO šalyse. Pastaruoju metu daugelis Aljanso narių peržiūri savo karinio mokymo įstaigų priėmimo politiką. Pavyzdžiui, Lenkijos karo akademijos jau 2022 m. įvedė griežtesnius patikrinimus studentams iš „nedraugiškų valstybių”, o Estijos gynybos akademija visiškai uždraudė priimti studentus su dviguba pilietybe, jei antroji pilietybė priklauso šaliai, kuri nėra ES ar NATO narė.
Šie saugumo sprendimai sulaukė ir kritikos iš žmogaus teisių organizacijų, teigiančių, kad tokie draudimai gali būti diskriminaciniai. Tačiau gynybos ekspertai pabrėžia, kad karinės akademijos yra ypatingos institucijos, kuriose ruošiami karininkai, turintys prieigą prie valstybės paslapčių.
Kibernetinio saugumo aspektas
Vienas iš mažiau aptariamų, bet labai svarbių šio sprendimo aspektų yra kibernetinis saugumas. Pastaraisiais metais Lietuva patyrė daugybę kibernetinių atakų, kurių dalis buvo siejama su Rusija. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, vien 2022 metais užfiksuota virš 1800 kibernetinių incidentų, nukreiptų prieš Lietuvos valstybines institucijas.
Karo akademijoje studentai mokosi ne tik tradicinės karybos, bet ir gauna žinių apie kibernetinę gynybą, elektroninį karą bei kitas modernias karines technologijas. Todėl užsienio žvalgybos tarnyboms tokie studentai galėtų būti potencialūs informacijos šaltiniai.
Ateities perspektyvos: budrumo kaina
Sprendimas uždrausti priimti minėtų šalių piliečius į Lietuvos karo akademiją atspindi platesnį supratimą, kad šiuolaikiniame pasaulyje saugumas nėra savaime suprantamas dalykas. Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, dėl savo geografinės padėties ir istorinės patirties ypač jautriai reaguoja į potencialias grėsmes iš Rytų.
Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neseniai vykusiame NATO susitikime: „Budrumo kaina visada mažesnė nei naivumo pasekmės”. Šis požiūris, regis, formuoja ne tik Lietuvos karo akademijos, bet ir visos šalies gynybos politiką artimiausiems metams.
Akademijos sprendimas, nors ir gali atrodyti griežtas, iš tiesų atspindi realias saugumo dilemas, su kuriomis susiduria nedidelės valstybės didžiųjų galių šešėlyje. Lietuva, kaip NATO ir ES narė, turi ne tik teisę, bet ir pareigą apsaugoti savo karines institucijas nuo potencialių grėsmių, net jei tai reiškia sudėtingus sprendimus, kurie liečia žmonių teises ir laisves. Šiame kontekste saugumas tampa ne tik prioritetu, bet ir būtinybe išlikti.