Lietuvio slėptuvė „dienai X”: kaip pasiruošti netikėtumams
Algimantas savo garaže įrengė slėptuvę, kurią vadina „dienai X”. Jis parodė, kaip viskas atrodo ir kokias priemones naudoja, kad būtų pasiruošęs bet kokiai ekstremaliai situacijai. Slėptuvėje yra viskas, ko gali prireikti išgyvenimui: maisto atsargos, vandens talpos, medicinos reikmenys ir net generatorius elektros energijai gaminti.
Slėptuvės įrengimas ir atsargų kaupimas
Algimantas, 58-erių buvęs kariškis iš Kauno rajono, slėptuvės įrengimui skyrė beveik dvejus metus. „Pradėjau po truputį, ypač kai pasaulyje pradėjo dėtis neramūs dalykai – pandemija, karas Ukrainoje. Supratau, kad reikia būti pasiruošusiam”, – pasakoja jis.
Garažo kampe įrengtoje 15 kvadratinių metrų patalpoje įrengtos specialios lentynos, kuriose tvarkingai sudėlioti:
– Maisto atsargos – ilgo galiojimo konservai, džiovinti produktai, grūdai, pupelės, kurie gali išlikti valgomi 5-10 metų
– Vandens atsargos – 200 litrų talpos ir vandens filtravimo sistemos
– Medicinos reikmenys – pirmosios pagalbos rinkiniai, antibiotikai, tvarsliava
– Įrankiai – kirviai, peiliai, virvės, ugnies įžiebimo priemonės
– Energijos šaltiniai – dyzelinis generatorius, saulės baterijos, rankinis radijas
„Viską skaičiuoju keturiems žmonėms – man, žmonai ir dviem vaikams – mažiausiai mėnesiui”, – aiškina Algimantas, rodydamas tvarkingai sukrautas atsargas.
Kodėl žmonės kuria slėptuves?
Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas augantis susidomėjimas asmeninėmis slėptuvėmis ir išgyvenimo atsargomis. Civilinės saugos ekspertai pastebi, kad po COVID-19 pandemijos ir prasidėjus karui Ukrainoje, tokių „preperių” (angl. preppers – pasiruošėliai) judėjimas išaugo.
„Lietuvoje turime apie 2000 žmonių, kurie aktyviai ruošiasi įvairioms ekstremalioms situacijoms”, – teigia Vytautas Kiškis, Lietuvos išgyvenimo entuziastų asociacijos vadovas. „Tai nėra paranoja, o racionalus požiūris į galimas grėsmes.”
Algimantas teigia, kad tokia vieta suteikia jam ramybės jausmą, nes jis žino, kad yra pasiruošęs netikėtumams. Jis taip pat pabrėžia, kad svarbu ne tik turėti atsargas, bet ir žinoti, kaip jas tinkamai naudoti.
Praktiniai patarimai pradedantiesiems
Slėptuvė įrengta taip, kad būtų patogi ir funkcionali, o visos priemonės yra lengvai pasiekiamos. Algimantas dalijasi patarimais, kaip kiekvienas gali pasiruošti galimoms krizėms ir užtikrinti savo bei artimųjų saugumą:
1. Pradėkite nuo bazinių dalykų – vandens, maisto, vaistų, kurie gali būti reikalingi 72 valandoms
2. Įsigykite daugiafunkcinius įrankius – šveicarišką peiliuką, žibintuvėlį, atsarginių baterijų
3. Mokykitės bazinių įgūdžių – kaip įžiebti ugnį, filtruoti vandenį, suteikti pirmąją pagalbą
4. Turėkite evakuacijos planą – kur eisite, jei reikės palikti namus
5. Atnaujinkite atsargas – reguliariai tikrinkite galiojimo terminus
„Svarbiausia – nepanikuoti ir turėti planą. Kai žinai, ką darysi ekstremalioje situacijoje, jautiesi ramesnis kasdienybėje”, – pataria Algimantas.
Kai ateina „diena X” – pasiruošimas ramina protą
Nors kai kurie skeptikai tokį pasiruošimą laiko perdėtu, Algimantas ir kiti panašiai mąstantys žmonės teigia, kad geriau turėti ir neprireikti, nei prireikti ir neturėti. Istorija rodo, kad visuomenės neretai susiduria su netikėtais iššūkiais – nuo gamtos stichijų iki žmogaus sukeltų krizių.
„Mano tėvai ir seneliai išgyveno sudėtingus laikus – karą, okupaciją, deficitą. Jie visada mokė būti pasiruošusiam. Tai ne paranoja, o išmintis”, – sako Algimantas, uždarydamas slėptuvės duris.
Galbūt ne kiekvienas turi galimybę įsirengti tokią išsamią slėptuvę kaip Algimantas, tačiau elementarus pasiruošimas netikėtumams – tai ne tik praktiškas, bet ir psichologiškai naudingas žingsnis. Ramybė, kurią suteikia žinojimas, kad esi pasiruošęs, gali būti vertingiausia atsarga iš visų.