Terorizmu kaltinamas Ukrainos pilietis pripažino kaltę dėl IKEA padegimo
Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti bylą, kurioje terorizmu kaltinamas Ukrainos pilietis pripažino savo kaltę dėl padegimo IKEA parduotuvėje. Vyras teisme teigė, kad jo veiksmai buvo neapgalvoti ir jis gailisi dėl padarytos žalos.
Prokurorai teigia, kad kaltinamasis veikė sąmoningai, siekdamas sukelti baimę ir paniką visuomenėje. Byloje pateikti įrodymai rodo, kad vyras turėjo ryšių su ekstremistinėmis grupuotėmis, tačiau jis pats tai neigia. Teismas nagrinės, ar kaltinamasis veikė vienas, ar turėjo bendrininkų. Jei bus pripažintas kaltu, jam gresia ilgi metai kalėjimo. Teismo procesas sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio.
Incidento detalės
Incidentas įvyko praėjusių metų spalio mėnesį Vilniaus IKEA parduotuvėje, kai prekybos centre kilo gaisras, sukėlęs masinę evakuaciją. Pasak prokuratūros atstovų, kaltinamasis D. K. (34) padegė baldų ekspoziciją dviejose skirtingose parduotuvės vietose, naudodamas degųjį skystį. Gaisras sukėlė daugiau nei 200 000 eurų žalą ir laikinai sutrikdė parduotuvės veiklą.
Specialiųjų tarnybų tyrimas atskleidė, kad įtariamasis prieš incidentą kelis kartus lankėsi parduotuvėje, tikriausiai ieškodamas tinkamiausių vietų padegimui. Parduotuvės vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo įtariamąjį įvykio dieną.
Kaltinamojo pozicija
Teismo posėdžio metu D. K. pripažino savo kaltę, tačiau kategoriškai neigė turįs ryšių su ekstremistinėmis grupuotėmis. „Mano veiksmai buvo asmeninės frustracijos išraiška, o ne politinis pareiškimas”, – teigė kaltinamasis per vertėją.
Jo advokatas argumentavo, kad klientas kentėjo nuo potrauminio streso sutrikimo dėl karo Ukrainoje patirčių ir neturėjo tikslo sukelti masinę paniką. Gynybos strategija remiasi tuo, kad veiksmai neatitinka terorizmo apibrėžimo, o veikiau kvalifikuotini kaip tyčinis turto sunaikinimas.
Prokuratūros argumentai
Prokuratūra pateikė įrodymus, kad D. K. elektroniniuose įrenginiuose rasta medžiagos, susijusios su radikaliomis ideologijomis. Tyrimo metu aptikti internetiniai pokalbiai su asmenimis, siejamais su ekstremistinėmis grupuotėmis Rytų Europoje.
Prokuroras Tomas Krušna pabrėžė: „Turime pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis veikė sąmoningai, siekdamas sukelti visuomenėje baimę ir destabilizuoti viešąją tvarką. Jo veiksmai atitinka terorizmo nusikaltimo sudėtį pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą.”
Tarptautinis kontekstas
Šis atvejis nėra izoliuotas. Per pastaruosius dvejus metus Europoje užfiksuota keletas panašių incidentų, kai IKEA parduotuvėse kilo įtartini gaisrai. 2022 metais panašūs įvykiai užregistruoti Lenkijoje ir Čekijoje, tačiau oficialiai nenustatytas ryšys tarp šių incidentų.
Europos saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad didelės tarptautinės kompanijos dažnai tampa simboliniais taikiniais ekstremistams dėl jų matomumo ir galimybės sukelti platų rezonansą.
Teisingumo svarstyklėse
Byla kelia sudėtingus klausimus apie terorizmo apibrėžimą ir psichologinių veiksnių įtaką nusikalstamai veikai. Teisininkai pastebi, kad Lietuvos teismų praktika terorizmo bylose dar nėra gausi, todėl šis atvejis gali tapti svarbiu precedentu.
Teisėjų kolegija, vadovaujama teisėjos Aistės Petravičienės, artimiausiais mėnesiais turės priimti sprendimą, kuris ne tik nulems D. K. likimą, bet ir galimai formuos praktiką panašiose bylose ateityje. Už terorizmo nusikaltimus Lietuvoje gresia iki 20 metų laisvės atėmimo.
Visuomenės saugumas ir individualios aplinkybės, karo traumos ir teisinė atsakomybė – visa tai susipina šioje byloje, primenančioje, kad šiuolaikiniame pasaulyje grėsmių spektras nuolat plečiasi, o teisingumo sistema privalo rasti balansą tarp griežto atsako į pavojingus veiksmus ir žmogiškųjų aplinkybių įvertinimo.