Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių mokymai – visoms klasėms
Lietuvoje siūloma plėsti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių mokymus, įtraukiant ne tik devintokus, bet ir kitų klasių moksleivius. Šiuo metu šie mokymai yra privalomi devintokams, tačiau siūloma, kad jie apimtų 5-12 klasių mokinius. Tikimasi, kad tokia iniciatyva padės geriau paruošti jaunimą pilietiškumui ir gynybai, suteikiant jiems reikiamų žinių ir įgūdžių.
Šis kursas apimtų teorines ir praktines dalis, kuriose moksleiviai galėtų įgyti žinių apie šalies gynybą, pilietines teises ir pareigas, taip pat dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose, kurie skatintų aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime. Toks mokymas galėtų prisidėti prie jaunosios kartos sąmoningumo ugdymo ir pasirengimo įvairioms situacijoms.
Istorinis kontekstas ir dabartinė situacija
Pilietinio ir karinio ugdymo tradicijos Lietuvoje turi gilias šaknis. Jau tarpukario Lietuvoje veikė Šaulių sąjunga, kuri aktyviai įtraukdavo jaunimą į pilietinę ir karinę veiklą. Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais, šios tradicijos buvo atgaivintos, tačiau sisteminio požiūrio į jaunimo pilietinį ir gynybinį ugdymą ilgą laiką trūko.
2017 metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įvedė privalomą nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programą 9-10 klasių mokiniams. Ši programa tapo dalimi pilietiškumo pagrindų kurso. Tačiau pastaruoju metu, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais, diskusijos apie pilietinio ir gynybinio ugdymo svarbą Lietuvoje tapo dar aktualesnės.
Naujosios programos detalės
Siūloma išplėsta programa būtų pritaikyta skirtingoms amžiaus grupėms:
– 5-6 klasėms: supažindinimas su pilietiškumo pagrindais, Lietuvos valstybės simboliais, istorija, pirmosios pagalbos pagrindais
– 7-8 klasėms: pilietinių teisių ir pareigų gilinimas, orientavimosi gamtoje įgūdžiai, elgesys ekstremaliose situacijose
– 9-10 klasėms: nacionalinio saugumo pagrindai, krašto gynybos sistema, informacinio saugumo pagrindai
– 11-12 klasėms: išsamesnis susipažinimas su Lietuvos gynybos sistema, NATO, praktiniai užsiėmimai su Šaulių sąjunga ir kariuomenės atstovais
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, programa būtų įgyvendinama bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomene, Šaulių sąjunga ir kitomis organizacijomis. Planuojama, kad mokyklose apsilankytų kariai, vyktų išvykos į karines bazes, būtų organizuojamos stovyklos.
Visuomenės nuomonė
Visuomenės požiūris į šią iniciatyvą yra nevienareikšmis. 2023 metais atlikta „Vilmorus” apklausa parodė, kad 68% respondentų pritaria pilietinio ir gynybinio ugdymo plėtrai mokyklose. Tačiau dalis tėvų ir pedagogų išreiškia susirūpinimą dėl papildomos naštos mokiniams ir galimo „militarizavimo”.
Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis pabrėžia: „Pilietinis ir gynybinis ugdymas nėra vien tik apie karinius dalykus. Tai yra apie pilietiškumą, atsakomybę ir gebėjimą veikti kritinėse situacijose. Šie įgūdžiai naudingi kiekvienam piliečiui, nepriklausomai nuo to, ar jis sieja savo ateitį su kariuomene.”
Tarptautinė patirtis
Lietuva nėra vienintelė šalis, kuri stiprina pilietinio ir gynybinio ugdymo programas. Suomijoje jau daugelį metų veikia išsami nacionalinio saugumo ugdymo sistema, integruota į bendrojo lavinimo programas. Estijoje nuo 2022 metų įvesta nacionalinio gynybinio ugdymo programa vidurinėse mokyklose.
Lenkijoje 2022 metų rugsėjį startavo nauja programa „Saugumas ir gynyba”, skirta vidurinių mokyklų mokiniams. Švedija, reaguodama į besikeičiančią saugumo aplinką, taip pat atnaujino savo pilietinio saugumo ugdymo programas.
Ateities perspektyvos: ruošiame ne karius, o sąmoningus piliečius
Pilietinio ir gynybinio ugdymo plėtra Lietuvos mokyklose atspindi platesnį visuomenės poreikį prisitaikyti prie besikeičiančios geopolitinės situacijos. Tačiau svarbu pabrėžti, kad šių programų tikslas nėra vien tik karinis parengimas.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė teigia: „Mūsų tikslas – ugdyti kritiškai mąstančius, pilietiškai aktyvius jaunuolius, kurie supranta savo vaidmenį valstybėje ir geba prisiimti atsakomybę. Gynybiniai įgūdžiai yra tik viena iš daugelio kompetencijų, kurias siekiame ugdyti.”
Planuojama, kad išplėsta programa galėtų būti pradėta įgyvendinti jau nuo 2025-2026 mokslo metų, palaipsniui įtraukiant visas numatytas klases. Tai būtų ne tik investicija į šalies saugumą, bet ir į jaunosios kartos pilietinį brandumą, kritinį mąstymą ir gebėjimą orientuotis sudėtingame šiuolaikiniame pasaulyje.