Naminė grietinė gaminama vos iš dviejų produktų – riebesnės grietinėlės ir šiek tiek natūralios grietinės su gyvosiomis pieno rūgšties bakterijomis. Šis senas būdas vėl atgauna populiarumą, nes padeda kontroliuoti sudėtį ir kartais sutaupyti, tačiau ne visada būna pigesnis už parduotuvinį variantą.
Grietinė lietuviškoje virtuvėje – vienas tų produktų, be kurių sunku įsivaizduoti daugelį patiekalų. Jos dedame į šaltibarščius, sriubas ir padažus, valgome su bulviniais blynais, cepelinais ar virtomis bulvėmis. Perkant vos kelis indelius per savaitę, mėnesio pabaigoje susidaro visai nemaža suma, todėl vis daugiau žmonių prisimena seną būdą – pasigaminti grietinę namuose.
Specialios įrangos ar sudėtingų ingredientų nereikia. Tinkamomis sąlygomis bakterijos pamažu suraugina grietinėlę, suteikdamos jai būdingą skonį ir tirštumą.
Naminė grietinė ne visada kainuos mažiau nei parduotuvinė – viskas priklauso nuo pasirinktos grietinėlės kainos. Tačiau gaminant patiems galima pasirinkti norimą riebumą, kontroliuoti sudėtį ir išgauti švelnesnį arba rūgštesnį skonį.
Kokių ingredientų reikės?
Šis būdas primena tradicinį pieno produktų rauginimą, tik vietoj natūraliai rūgstančios grietinėlės naudojamas jau paruoštas raugas. Dėl to procesą lengviau valdyti, o rezultatas būna tolygesnis.
Ingredientai:
- 500 ml pasterizuotos, ne mažesnio kaip 20 proc. riebumo grietinėlės;
- 2–3 valgomieji šaukštai natūralios grietinės su gyvosiomis pieno rūgšties bakterijų kultūromis.
Jei norite tirštos, sodrios grietinės, geriausiai tiks 30–35 proc. riebumo grietinėlė. Naudojant liesesnę, galutinis produktas paprastai būna skystesnis.
Labai svarbu pasirinkti tinkamą raugą. Ant pirktinės grietinės pakuotės ieškokite informacijos apie pieno rūgšties bakterijų kultūras, o produktas turėtų būti šviežiai atidarytas ir su galiojančiu terminu. Dar patikimesnis variantas – specialus grietinei skirtas raugas, naudojamas pagal gamintojo instrukciją.
Kaip žingsnis po žingsnio pasigaminti naminę grietinę?
Pirmiausia kruopščiai išplaukite stiklinį indą, šaukštą ir kitus įrankius. Indą galima papildomai nuplikyti verdančiu vandeniu ir prieš naudojimą leisti jam visiškai atvėsti. Švara rauginant ypač svarbi, nes kartu su naudingosiomis bakterijomis gali daugintis ir nepageidaujami mikroorganizmai.
Į švarų indą supilkite pasterizuotą grietinėlę. Jei ji ką tik išimta iš šaldytuvo, leiskite jai sušilti iki rauginimui tinkamos temperatūros. Tada įmaišykite 2–3 šaukštus natūralios grietinės ir gerai išmaišykite, kad raugas pasiskirstytų tolygiai.
Indą uždenkite švariu dangteliu ir palikite maždaug 20–25 laipsnių temperatūroje. Įprastoms grietinės raugo kultūroms ši temperatūra tinkamesnė nei 35–40 laipsnių šiluma, kuri dažniau naudojama kai kuriems kitiems raugintiems pieno produktams. Jeigu naudojate specialų raugą, laikykitės jo instrukcijoje nurodytos temperatūros.
Rauginimas paprastai trunka apie 12–24 valandas. Per tą laiką grietinėlė turėtų pastebimai sutirštėti ir įgauti maloniai rūgštų skonį. Indo geriau be reikalo nejudinti ir nemaišyti, nes tuo metu formuojasi būsimos grietinės struktūra.
Kai grietinė sutirštės, iš karto perkelkite ją į šaldytuvą ir palaikykite bent 6–8 valandas, o dar geriau – per naktį. Atšalusi ji taps tirštesnė, todėl konsistenciją geriausia vertinti tik po šio etapo.
Jeigu per parą produktas nesurūgo ir nesutirštėjo, jo vartoti nereikėtų. Mišinį būtina išmesti ir tada, jei atsirado pelėsio, neįprasta spalva, gleivėta tekstūra ar nemalonus kvapas.
Ar galima grietinę pagaminti iš paprasto pieno?
Anksčiau kaimuose grietinė buvo gaminama iš nuo pieno paviršiaus surinktos grietinėlės. Šviežias pienas būdavo paliekamas, kad atsiskirtų riebesnis sluoksnis, o jį surinkus galėdavo būti raugiamas.
Įprastas parduotuvinis pienas nėra tas pats, kas grietinėlė. Rauginant vien pieną gausite kitokios konsistencijos raugintą pieno produktą, o ne tokią tirštą grietinę, prie kokios esame įpratę.
Didelę dalį grietinės kremiškumo lemia būtent riebalų kiekis: kuo riebesnė grietinėlė, tuo sodresnis rezultatas. Vis dėlto labai tiršta grietinė nebūtinai yra geresnė – vieniems patinka tokia, kurioje šaukštas beveik stovi, o kiti renkasi skystesnę, tinkamą sriuboms ir padažams.
Naminės grietinės nerekomenduojama gaminti iš neapdoroto žalio pieno ar žalios grietinėlės, nes jie gali turėti pavojingų mikroorganizmų. Saugiau naudoti pasterizuotus pieno produktus ir patikimą raugą.
Kada naminė grietinė iš tikrųjų padeda sutaupyti?
Apie vieną detalę kalbant apie naminius pieno produktus dažnai pamirštama: grietinėlė parduotuvėje gali kainuoti panašiai arba net daugiau nei tokio paties kiekio paruošta grietinė. Todėl vien pats gaminimas dar nereiškia mažesnių išlaidų.
Pavyzdžiui, jei už 500 ml grietinėlės sumokėsite 2,50 euro, o raugui sunaudosite dar maždaug 20 centų vertės grietinės, bendra savikaina bus apie 2,70 euro. Jei parduotuvėje panašaus riebumo grietinė kainuoja 2,30 euro, gamindami patys nesutaupysite. Tačiau jei grietinėlę įsigijote pigiau per akciją, naminis variantas jau gali būti ekonomiškesnis.
Dar vienas privalumas – galimybė sunaudoti turimą grietinėlę, kol nepasibaigė jos tinkamumo vartoti terminas. Tik rauginimo nereikėtų laikyti būdu išgelbėti jau pradėjusį gesti produktą.
Naminę grietinę rekomenduojama laikyti sandariame inde, 4 laipsnių ar žemesnėje temperatūroje, ir suvartoti per 3–4 dienas. Semkite ją kaskart švariu šaukštu, kad į indą nepatektų papildomų mikroorganizmų.
Šis receptas gali praversti mėgstantiems eksperimentuoti virtuvėje ir norintiems žinoti, iš ko pagaminti jų valgomi produktai. Naminei grietinei būdingas malonus švelnus rūgštumas, todėl ji puikiai tinka prie virtų bulvių, bulvinių blynų, sriubų ir įvairių padažų.
Jeigu pirmiausia norima sutaupyti, prieš gaminant verta palyginti grietinėlės ir gatavos grietinės kilogramo kainas. Kartais naminis produktas bus pigesnis, kartais – brangesnis, tačiau šviežiai paruoštos grietinės skonis gali būti pakankama priežastis bent kartą išbandyti šį seną, paprastą būdą.
