Simonas iš Vilniaus nusprendė pakeisti 16 metų senumo „Volkswagen Golf“ ir prieš sprendimą viską išsiskaičiavo. Paaiškėjo, kad mažesnė mėnesio įmoka dar nereiškia mažesnių bendrų išlaidų, o nauja ar naudota mašina brangiau kainuoja ne taip, kaip atrodo pirmu žvilgsniu.
Savo 2010 metų „Golf“ jis važinėjo tiek ilgai, kad atpažindavo kiekvieną neįprastą garsą. Automobilis dar atlikdavo savo darbą, bet mintys apie keitimą kildavo vis dažniau. Simonui norėjosi patogesnių kelionių, naujesnės saugumo įrangos ir mažiau galvos skausmo dėl to, ką reikės taisyti prieš kitą techninę apžiūrą.
Pradėjęs dairytis jis suprato, kad pasirinkimas ne toks paprastas, kaip atrodė skelbimuose. Naujas jam tinkamos komplektacijos automobilis kainavo apie 35 tūkst. eurų. Panašios klasės 3–4 metų automobiliai, tarp jų ir parduodami pasibaigus ankstesniam lizingui, kainavo nuo 23 iki 27 tūkst. eurų.
10 tūkst. eurų skirtumas atrodė didelis. Vis dėlto sėdint naujo automobilio salone atsirasdavo argumentų išleisti daugiau: garantija, žinoma istorija, norima spalva, jokio ankstesnio savininko palikimo. Naudoto automobilio skelbime irgi viskas atrodė puikiai, kol nepradėdavo kilti klausimų apie ridą, remontus ir priežiūrą.
„Jeigu jau keičiu automobilį po tiek metų, gal nusipirkti naują ir užmiršti?“ – vieną vakarą svarstė Simonas. Žmona paklausė: „O kiek kainuos tas užmiršti? Ne per mėnesį. Iš viso.“
Tada jis atsivertė skaičiuoklę.
Kiek reikės sumokėti iš karto ir kiek kas mėnesį?
Kad palyginimas būtų sąžiningas, abiem automobiliams Simonas pasirinko tas pačias pagrindines sąlygas: 5 metų lizingą, 20 proc. pradinį įnašą ir visišką išpirkimą per 60 mėnesių. Jokios didelės paskutinės įmokos, kuri sumažintų mėnesinį mokėjimą, bet dalį skolos paliktų sutarties pabaigai, jis nesvarstė.
Naudoto automobilio kainą nustatė intervalo viduryje – 25 tūkst. eurų. Skaičiuodamas naujam automobiliui numatė 2 proc., naudotam – 2,5 proc. banko maržą. Tai tik jo palyginimo prielaidos: tikrame pasiūlyme marža priklausytų nuo banko, automobilio ir paties pirkėjo.
Prie maržos Simonas pridėjo 6 mėnesių EURIBOR. Naujausia prieš sekmadienį, spalio 18-ąją, paskelbta jo reikšmė – spalio 16 dienos – buvo 2,970 proc. Taigi naujo automobilio metinės palūkanos skaičiavime sudarė 4,970 proc., naudoto – 5,470 proc.
| Skaičiavimo dalis | Naujas automobilis | 3–4 metų automobilis |
|---|---|---|
| Automobilio kaina | 35 000 Eur | 25 000 Eur |
| Pradinis įnašas – 20 proc. | 7 000 Eur | 5 000 Eur |
| Finansuojama suma | 28 000 Eur | 20 000 Eur |
| Banko marža, prielaida | 2 proc. | 2,5 proc. |
| Skaičiavimui naudojamas EURIBOR | 2,970 proc. | 2,970 proc. |
| Bendra metinė palūkanų norma | 4,970 proc. | 5,470 proc. |
| Mėnesio įmoka | 528,01 Eur | 381,75 Eur |
| Palūkanos per 60 mėnesių | 3 680,59 Eur | 2 904,78 Eur |
| Sutarties mokestis, prielaida – 1 proc. kainos | 350 Eur | 250 Eur |
| Kaina su palūkanomis ir sutarties mokesčiu | 39 030,59 Eur | 28 154,78 Eur |
Skaičiuota anuiteto būdu, darant prielaidą, kad palūkanų norma nesikeičia visus 5 metus. Banko grafikas gali šiek tiek skirtis dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos, datų ir apvalinimo.
Paaiškėjo, kad naujo automobilio įmoka būtų maždaug 146 eurais didesnė kiekvieną mėnesį. Be to, pradžioje reikėtų papildomų 2 000 eurų įnašui.
Simonas patikrino ir naudoto automobilio kainos intervalo kraštus. Tokiomis pačiomis sąlygomis 23 tūkst. eurų automobilio įmoka būtų apie 351 eurą, o 27 tūkst. eurų – apie 412 eurų.
„Vadinasi, vien už tai, kad pasirenku brangesnį skelbimą, kas mėnesį moku dar šešiasdešimt eurų“, – pasakė jis. Nuo tol komplektacijų skirtumus ėmė vertinti atidžiau.
Ką daryti, jei EURIBOR pasikeis, o automobilis nuvertės?
Simonas nenorėjo remtis prielaida, kad dabartinė įmoka išliks nepakitusi. Todėl perskaičiavo, kas būtų, jei nuo pat pradžių EURIBOR būtų vienu ar dviem procentiniais punktais didesnis. Banko maržą paliko tą pačią.
| Palūkanų scenarijus nuo sutarties pradžios | Naujo automobilio įmoka | Naudoto automobilio įmoka |
|---|---|---|
| EURIBOR 2,970 proc. | 528 Eur | 382 Eur |
| EURIBOR 3,970 proc. | 541 Eur | 391 Eur |
| EURIBOR 4,970 proc. | 554 Eur | 400 Eur |
Šie skaičiai nebuvo prognozė – jie tik parodė, kaip keistųsi mokėjimas esant kitokiai normai. Jei palūkanos pakiltų jau pradėjus grąžinti lizingą, nauja įmoka priklausytų nuo tuo metu likusios skolos ir termino.
Dar svarbesnis klausimas laukė kitoje skaičiuoklės eilutėje: kiek automobiliai bus verti po 5 metų?
Simonas pasirinko tokį darbinį scenarijų. Naują, už 35 tūkst. eurų pirktą automobilį po 5 metų jis parduotų už 20 tūkst. eurų. Už 25 tūkst. eurų įsigytą naudotą, kuriam tuo metu jau būtų 8–9 metai, gautų 14 tūkst. eurų.
Tai reiškė atitinkamai 15 tūkst. ir 11 tūkst. eurų nuvertėjimą. Tikrosios kainos galėtų būti kitokios: jas lemtų modelis, variklis, rida, būklė ir būsima rinka. Simonas šių sumų nelaikė pažadu.
Čia jis ištaisė ir savo klaidą. Iš pradžių buvo sudėjęs visas lizingo įmokas ir dar pridėjęs nuvertėjimą, taigi tą pačią automobilio vertės dalį būtų suskaičiavęs du kartus. Norėdamas įvertinti 5 metų kainą, iš pirkimo kainos turėjo atimti pardavimo vertę, o tada pridėti palūkanas ir kitas išlaidas.
Kas atsitinka, kai įskaičiuojama priežiūra?
Naudotam automobiliui Simonas numatė daugiau pinigų priežiūrai ir remontams. Jis nenorėjo susikurti patogaus palyginimo, kuriame pigesnis automobilis 5 metus tik važiuoja ir nieko neprašo.
Planiniams aptarnavimams ir įprastiems priežiūros darbams naujam automobiliui skyrė 2 500 eurų, naudotam – 3 500 eurų. Papildomiems, garantijos nepadengiamiems ar neplanuotiems darbams numatė atitinkamai 500 ir 2 500 eurų. Tai buvo biudžeto prielaidos, o ne teiginys, kad būtent tiek automobiliai suges.
KASKO išlaidas jis taip pat įtraukė abiem automobiliams: naujam vidutiniškai po 800 eurų per metus, naudotam – po 650 eurų. Tikrą draudimo kainą reikėtų gauti pagal konkretų automobilį, vairuotoją, išskaitą ir draudimo sąlygas.
| 5 metų išlaidų scenarijus | Naujas automobilis | Naudotas automobilis |
|---|---|---|
| Nuvertėjimas | 15 000 Eur | 11 000 Eur |
| Lizingo palūkanos | 3 680,59 Eur | 2 904,78 Eur |
| Sutarties mokestis | 350 Eur | 250 Eur |
| Planinė priežiūra | 2 500 Eur | 3 500 Eur |
| Papildomų remontų biudžetas | 500 Eur | 2 500 Eur |
| KASKO per 5 metus | 4 000 Eur | 3 250 Eur |
| Iš viso | 26 030,59 Eur | 23 404,78 Eur |
Į šį palyginimą neįtraukti degalai, privalomasis draudimas, padangos, registravimo išlaidos ir pinigų alternatyvioji grąža. Konkretiems automobiliams šias eilutes taip pat reikėtų patikrinti.
Rezultatas Simoną nustebino. Pagal jo prielaidas naudotas automobilis per 5 metus būtų pigesnis maždaug 2 626 eurais, arba vidutiniškai 44 eurais per mėnesį. Tai gerokai mažiau nei 146 eurų lizingo įmokų skirtumas.
Priežastis paprasta: 5 metų pabaigoje naujesnis automobilis tebebūtų brangesnis turtas, o naudotam numatyta daugiau priežiūros išlaidų.
Kartu rezultatas buvo jautrus prielaidoms. Jei naudoto automobilio remontai papildomai viršytų numatytą biudžetą 2 626 eurais, apskaičiuotas pranašumas išnyktų. Jeigu jį pavyktų parduoti pigiau, skirtumas taip pat mažėtų. Simonas suprato, kad svarbiausia rasti gerą konkretų automobilį.
Kodėl Simonas pasirinko naudotą, bet ne brangiausią?
Šiame scenarijuje savo seną „Golf“ Simonas pardavė už 4 500 eurų. Pridėjęs 6 500 eurų santaupų, automobilio keitimui turėjo 11 tūkst. eurų. Naujo automobilio įnašas ir numatytas sutarties mokestis būtų pareikalavę 7 350 eurų, taigi liktų 3 650 eurų.
Pasirinkus 25 tūkst. eurų automobilį, pradinis įnašas ir sutarties mokestis sudarytų 5 250 eurų. Dar 200 eurų jis numatė nepriklausomai patikrai. Po šių mokėjimų liktų 5 550 eurų.
Būtent šis skirtumas jam tapo svarbus. Iš likusių pinigų galėtų iškart atidėti 2 500 eurų remonto rezervą ir vis tiek turėti daugiau nei 3 000 eurų kitoms nenumatytoms išlaidoms. Rezervo atidėjimas dar nėra patirta remonto išlaida: jei pinigų neprireiktų, jie liktų jo sąskaitoje.
Simonas pasirinko 3 metų automobilį už 25 tūkst. eurų, su automatine pavarų dėže ir jam reikalinga įranga. Prieš pirkdamas pareikalavo priežiūros dokumentų, pasitikslino garantijos likutį bei jos sąlygas ir susitarė dėl nepriklausomos patikros. Užrašas „polizinginis“ jam savaime neįrodė geros būklės.
„Naujas man vis tiek labiau patinka“, – prisipažino žmonai, kai sprendimas jau buvo priimtas. „Bet nenoriu penkerius metus mokėti daugiau vien todėl, kad salone buvo malonu sėdėti.“
Naujas automobilis jam nebuvo neįperkamas. Vis dėlto mažesnė skola, mažesnis pradinis mokėjimas ir išlikęs rezervas šiuo gyvenimo etapu atrodė vertingesni už visiškai naują automobilį. Sprendimą jis priėmė žinodamas ir kitą pusę: jei konkretus naudotas automobilis pasirodytų prastai prižiūrėtas, visa skaičiuoklė greitai prarastų prasmę.
Todėl paskutinis jo žingsnis buvo ne derybos dėl dar šimto eurų nuolaidos, o patikra servise. Po 16 metų senumo „Golf“ jis norėjo geresnio automobilio, tačiau dar labiau – pirkinio, kurį galėtų ramiai išlaikyti.
