Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Pabradėje vykusi gelbėjimo operacija yra puikus NATO solidarumo ir bendradarbiavimo pavyzdys. Jis pabrėžė, kad tokios operacijos rodo, kaip Aljanso šalys gali greitai ir efektyviai reaguoti į krizes, užtikrindamos saugumą ir stabilumą regione. Nausėda taip pat padėkojo visiems dalyvavusiems operacijoje už jų profesionalumą ir atsidavimą. Prezidentas pažymėjo, kad tokie veiksmai stiprina pasitikėjimą NATO ir rodo, kad Lietuva gali jaustis saugi būdama šios organizacijos dalimi.
Operacijos detalės ir tarptautinis bendradarbiavimas
Pabradėje vykusi gelbėjimo operacija buvo surengta po to, kai Generolo Silvestro Žukausko poligone įvyko sudėtingas incidentas, reikalaujantis tarptautinio atsako. Operacijoje dalyvavo kariai iš septynių NATO šalių, įskaitant JAV, Vokietiją, Lenkiją, Latviją, Estiją, Jungtinę Karalystę ir Lietuvą. Pasitelkti buvo ne tik žmogiškieji ištekliai, bet ir specializuota technika – sraigtasparniai, bepiločiai orlaiviai ir medicininė įranga.
NATO Šiaurės rytų daugianacionalinio korpuso vadas generolas leitenantas Jürgen-Joachim von Sandrart pažymėjo, kad operacija parodė Aljanso gebėjimą greitai mobilizuotis ir koordinuoti veiksmus sudėtingomis sąlygomis. „Mūsų kariai pademonstravo aukščiausio lygio pasiruošimą ir gebėjimą veikti kaip vieninga komanda, nepaisant skirtingų tautybių ir kalbų barjerų”, – teigė generolas.
Lietuvos gynybos stiprinimas
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pakomentavo, kad ši operacija yra dalis platesnės Lietuvos gynybos stiprinimo strategijos. „Nuo 2022 metų, kai Vokietija įsipareigojo dislokuoti brigadą Lietuvoje, mes sistemingai dirbame, kad mūsų šalies teritorijoje būtų sukurta reikiama infrastruktūra ir sąlygos efektyviam NATO pajėgų veikimui”, – sakė ministras.
Šiuo metu Lietuvoje dislokuota daugiau nei 3000 NATO karių, o Pabradės poligonas tapo vienu svarbiausių Aljanso pratybų centrų Baltijos regione. Per pastaruosius dvejus metus čia investuota daugiau nei 50 milijonų eurų į infrastruktūros gerinimą, įskaitant naujus mokymo centrus, logistikos objektus ir medicinos punktus.
Visuomenės reakcija ir saugumo jausmas
Lietuvos gyventojai teigiamai vertina NATO karių buvimą šalyje. Remiantis naujausiais „Baltijos tyrimų” duomenimis, net 78% apklaustųjų mano, kad NATO pajėgų buvimas Lietuvoje didina šalies saugumą. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Tomas Janeliūnas pastebi, kad tokios operacijos kaip Pabradėje vykusi gelbėjimo misija prisideda prie visuomenės pasitikėjimo Aljansu.
„Žmonės mato konkrečius veiksmus, ne tik politinius pareiškimus. Tai formuoja saugumo jausmą ir įsitikinimą, kad Lietuva nėra viena akistatoje su galimomis grėsmėmis”, – teigia ekspertas.
Ateities horizontai: solidarumas veiksmuose
Pabradėje vykusi operacija – ne vienkartinis įvykis, o dalis nuoseklios NATO strategijos Baltijos regione. Planuojama, kad artimiausioje ateityje Lietuvoje vyks dar daugiau tarptautinių pratybų, kuriose bus tobulinami bendri veiksmai krizių atvejais. Prezidentas Nausėda pabrėžė, kad tokie mokymai ir operacijos yra būtini norint išlaikyti aukštą pasirengimo lygį.
Kaip parodė Pabradės atvejis, NATO solidarumas nėra vien tik žodžiai popieriuje ar politiniai pažadai – tai konkretūs veiksmai, kai skirtingų šalių kariai dirba petys į petį sudėtingomis sąlygomis. Šis bendradarbiavimas tampa dar svarbesnis dabartiniame geopolitiniame kontekste, kai Rytų kaimynystėje tęsiasi kariniai konfliktai. Lietuva, būdama NATO skydu rytiniame Aljanso flange, demonstruoja, kad kolektyvinė gynyba veikia ne teorijoje, o praktikoje – per žmonių ryžtą, technologijas ir nepaliaujamą pasirengimą. Kaip sakė vienas operacijoje dalyvavęs karininkas: „Mes nesimokome kariauti – mes mokomės atgrasyti nuo karo, ir tai yra esminis skirtumas.”