Europos Sąjungos sankcijos Rusijai: iššūkiai ir perspektyvos
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad viena iš Europos Sąjungos valstybių yra kliūtis sankcijoms Rusijai pratęsti. Prezidentas pabrėžė, kad šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos dėl sankcijų paketo pratęsimo, tačiau viena šalis narė kelia abejones ir trukdo pasiekti bendrą sutarimą.
Nausėda neatskleidė, kuri konkrečiai šalis yra kliūtis, tačiau pabrėžė, kad Lietuva ir toliau sieks, jog sankcijos būtų pratęstos, nes tai yra svarbu siekiant sustabdyti Rusijos agresiją Ukrainoje. Prezidentas taip pat pažymėjo, kad sankcijos yra vienas iš efektyviausių būdų daryti spaudimą Rusijai ir skatinti ją keisti savo elgesį tarptautinėje arenoje.
Sankcijų efektyvumas ir probleminės šalys
Nors prezidentas G. Nausėda neįvardijo konkrečios ES narės, stabdančios sankcijų pratęsimą, tačiau diplomatiniai šaltiniai užsimena, kad tai gali būti Vengrija, vadovaujama ministro pirmininko Viktoro Orbano. Vengrija ne kartą yra blokavusi ar vilkinusi sprendimus dėl sankcijų Rusijai, motyvuodama tai energetinio saugumo problemomis ir ekonominiais ryšiais su Rusija.
ES jau yra įvedusi 14 sankcijų paketų Rusijai nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario mėnesį. Šios sankcijos apima įvairias sritis: nuo finansų sektoriaus apribojimų iki prekybos draudimų, technologijų eksporto kontrolės ir individualių sankcijų Rusijos oligarchams bei pareigūnams.
Lietuvos pozicija ir veiksmai
Prezidentas G. Nausėda pastarosiomis savaitėmis aktyviai dirbo su kitais ES lyderiais, siekdamas užtikrinti vieningą poziciją sankcijų klausimu. Praėjusią savaitę vykusiame neformaliame ES vadovų susitikime Budapešte jis akcentavo būtinybę išlaikyti tvirtą poziciją Rusijos atžvilgiu.
„Negalime leisti, kad pavargimas nuo karo ar vidaus politiniai iššūkiai atskirose šalyse narėse susilpnintų mūsų ryžtą palaikyti Ukrainą”, – teigė Lietuvos vadovas po susitikimo su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles’iu Micheliu.
Lietuva, kartu su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija, priklauso vadinamajai „griežtosios linijos” grupei, kuri nuosekliai palaiko griežčiausias įmanomas sankcijas Rusijai ir didesnę karinę paramą Ukrainai.
Sankcijų poveikis Rusijos ekonomikai
Nepaisant Kremliaus pastangų sumenkinti sankcijų reikšmę, ekonominiai duomenys rodo, kad jos daro reikšmingą poveikį Rusijos ekonomikai. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, Rusijos BVP augimas 2023 metais buvo dirbtinai išpūstas dėl milžiniškų karinių išlaidų, tačiau ilgalaikės perspektyvos lieka niūrios.
Rusijos centrinio banko duomenimis, šalis susiduria su darbo jėgos trūkumu, technologijų prieinamumo problemomis ir didėjančia infliacija. Ypač skaudžiai jaučiamas aukštųjų technologijų sektorius, kur sankcijos užkerta kelią gauti pažangiausius komponentus ir programinę įrangą.
Kaip Rusija bando apeiti sankcijas
Europos Komisijos duomenimis, Rusija aktyviai ieško būdų apeiti sankcijas per trečiąsias šalis. Pastebimas drastiškas prekybos padidėjimas su tokiomis valstybėmis kaip Kazachstanas, Armėnija, Kirgizija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, kurios tampa tarpininkėmis tiekiant sankcionuotas prekes Rusijai.
Būtent dėl šios priežasties ES svarsto įvesti vadinamąsias „antrinės įtakos” sankcijas šalims, padedančioms Rusijai apeiti apribojimus. Tai būtų precedento neturintis žingsnis, galintis sukelti naujų diplomatinių įtampų.
Tarp vienybės ir pragmatizmo: ES kryžkelėje
ES sankcijų politika Rusijos atžvilgiu atskleidžia fundamentalią dilemą, su kuria susiduria Bendrija. Viena vertus, vieninga pozicija yra esminis ES užsienio politikos ramstis. Kita vertus, 27 šalių bloke neišvengiamai egzistuoja skirtingi interesai ir priklausomybės.
Prezidento G. Nausėdos iškeltas klausimas apie vieną sankcijoms besipriešinančią šalį atspindi platesnę problematiką – kaip išlaikyti ES vienybę ilgalaikėje konfrontacijoje su Rusija, kai energetiniai, ekonominiai ir saugumo interesai tarp šalių narių skiriasi.
Nepaisant šių iššūkių, bendras ES ryžtas remti Ukrainą išlieka tvirtas. Kaip pažymėjo vienas aukštas ES diplomatas, „sankcijos nėra sprintas, o maratonas”. Jų efektyvumas priklauso nuo nuoseklumo ir gebėjimo adaptuotis prie besikeičiančių aplinkybių. Būtent todėl Lietuvos ir kitų principingą poziciją palaikančių šalių balsas išlieka nepaprastai svarbus, užtikrinant, kad Europa nepavargtų savo vertybių gynimo kelyje.