Prezidentas Nausėda: protestai prieš NT mokestį nelogiški
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė nuomonę, kad kai kurių gyventojų ketinimas protestuoti prieš nekilnojamojo turto mokestį yra nelogiškas. Prezidentas pabrėžė, kad šis mokestis yra būtinas siekiant užtikrinti teisingesnę mokesčių sistemą ir padidinti valstybės biudžeto pajamas.
„Turime suprasti, kad visuotinis NT mokestis yra neišvengiamas žingsnis modernios valstybės link,” – teigė G. Nausėda žurnalistams po susitikimo su finansų ministre Gintare Skaiste.
Jis taip pat pažymėjo, kad nekilnojamojo turto mokestis yra įprasta praktika daugelyje Europos šalių, ir Lietuva neturėtų būti išimtis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje NT mokestis sudaro apie 2,7% BVP, Jungtinėje Karalystėje – 3,1%, o Lietuvoje šiuo metu vos 0,3%.
Siūlomame įstatymo projekte numatyta, kad NT mokestis būtų taikomas gyventojams, kurių turimo nekilnojamojo turto vertė viršija 150 000 eurų. Mokesčio tarifas svyruotų nuo 0,5% iki 1%, priklausomai nuo turto vertės.
Socialinio teisingumo aspektas
Nausėda ragino gyventojus suprasti šio mokesčio svarbą ir prisidėti prie valstybės gerovės kūrimo. Prezidentas taip pat pabrėžė, kad mokesčio įvedimas bus vykdomas atsižvelgiant į socialinį teisingumą, siekiant apsaugoti mažas pajamas gaunančius asmenis.
„Numatytos išimtys daugiavaikėms šeimoms, neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, kurių pajamos nesiekia nustatytos ribos. Tai užtikrins, kad mokestinė našta netaptų nepakeliama pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms,” – aiškino šalies vadovas.
Finansų ministerijos skaičiavimais, visuotinis NT mokestis į valstybės biudžetą papildomai atneštų apie 100-120 milijonų eurų kasmet. Šios lėšos galėtų būti nukreiptos į švietimą, sveikatos apsaugą ir socialinę paramą.
Opozicijos ir visuomenės reakcija
Nepaisant prezidento argumentų, dalis politikų ir visuomenės atstovų išlieka skeptiški. Opozicinių partijų atstovai teigia, kad mokesčio įvedimo laikas netinkamas, atsižvelgiant į aukštą infliaciją ir augančias būsto kainas.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius perspėja: „Naujas mokestis gali dar labiau sumažinti būsto prieinamumą jaunoms šeimoms ir paskatinti investicijų į NT sektorių mažėjimą.”
Socialiniuose tinkluose jau formuojasi grupės, planuojančios protestus prieš naują mokestį. Didžiausias jų numatomas surengti Vilniuje, prie Seimo rūmų, kitą mėnesį.
Europos kontekstas ir Lietuvos kelias
Analizuojant situaciją platesniame kontekste, verta paminėti, kad Lietuva išlieka viena iš nedaugelio ES šalių, kur visuotinis NT mokestis dar nėra įvestas. Ekonomistai pabrėžia, kad toks mokestis ne tik didina biudžeto pajamas, bet ir padeda stabilizuoti nekilnojamojo turto rinką.
Europos Komisija savo rekomendacijose Lietuvai ne kartą minėjo poreikį plėsti mokesčių bazę, įskaitant ir NT mokesčio reformą. Tai padėtų užtikrinti tvaresnį ekonomikos augimą ir sumažinti priklausomybę nuo darbo jėgos apmokestinimo.
Prezidentas Nausėda, būdamas buvęs ekonomistas ir bankininkas, puikiai supranta šias tendencijas ir būtinybę modernizuoti Lietuvos mokesčių sistemą, nors tai ir nėra populiarus sprendimas rinkėjų akyse.
Tarp progreso ir tradicijos: Lietuvos mokesčių evoliucija
Diskusija dėl NT mokesčio atspindi platesnį Lietuvos visuomenės brendimą ir perėjimą prie brandžios vakarietiškos mokesčių sistemos. Nors pokyčiai visada kelia nerimą, jie yra neišvengiami valstybės, siekiančios užtikrinti tvarų vystymąsi ir socialinį teisingumą, kelyje.
Prezidento pozicija šiuo klausimu rodo ryžtą vesti šalį europietiškos gerovės link, net jei tai reiškia sudėtingus ir kartais nepopuliarius sprendimus. Galbūt vietoj protestų vertėtų sutelkti dėmesį į konstruktyvų dialogą, kaip užtikrinti, kad mokesčių sistema būtų ne tik teisinga, bet ir skatintų ekonomikos augimą bei socialinę sanglaudą.
Kaip sakė vienas žymus ekonomistas, „mokesčiai yra kaina, kurią mokame už civilizuotą visuomenę”. Klausimas tik, ar Lietuva jau pasirengusi šiai civilizacijos kainai, ir kaip užtikrinti, kad ji būtų paskirstyta teisingai.