Abejonės dėl tyrimo: LSDP narys Juozas Olekas kvestionuoja Palucko verslo tyrimo pagrindą
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Juozas Olekas išreiškė abejones dėl tyrimo, susijusio su Gintauto Palucko verslu, patikimumo. Pasak Oleko, informacija, kuri buvo pateikta kaip tyrimo pagrindas, kilo iš šaltinio, kuris nėra labai patikimas.
„Kai kalbame apie tokio lygio tyrimus, ypač susijusius su partijos nariais, turime būti ypač atidūs dėl informacijos šaltinių. Šiuo atveju matome, kad pradiniai duomenys kelia rimtų abejonių,” – teigė Olekas žurnalistams po LSDP tarybos posėdžio.
Jis pabrėžė, kad tokio pobūdžio tyrimai turėtų remtis patikimais ir patikrintais duomenimis, kad būtų išvengta klaidingų išvadų ir nepagrįstų kaltinimų.
Kontekstas ir istorija
Gintautas Paluckas, buvęs LSDP pirmininkas (2017-2021), pastaruoju metu atsidūrė dėmesio centre dėl jo verslo ryšių tyrimo. Tyrimas prasidėjo po to, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimai abejotinus sandorius, susijusius su viešaisiais pirkimais.
Paluckas šiuo metu vadovauja konsultacijų įmonei „GP Consulting”, kuri teikia paslaugas tiek privačiam, tiek viešajam sektoriui. Anksčiau jis yra dirbęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, o 2016 m. buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Olekas taip pat pažymėjo, kad partija siekia skaidrumo ir atsakomybės, tačiau svarbu, kad visi procesai būtų vykdomi sąžiningai ir objektyviai.
„Socialdemokratai visada pasisako už skaidrumą, tačiau lygiai taip pat turime ginti savo narius nuo nepagrįstų kaltinimų, ypač kai jie remiasi abejotinais šaltiniais,” – pridūrė jis.
Platesnės implikacijos
Šis atvejis dar kartą iškelia klausimą apie informacijos šaltinių patikimumą ir jų įtaką politiniams procesams. Politologai pastebi, kad Lietuvoje pastaraisiais metais padaugėjo atvejų, kai politiniai tyrimai inicijuojami remiantis anoniminiais ar nepakankamai patikrintais šaltiniais.
Vytauto Didžiojo universiteto politologas dr. Mindaugas Jurkynas, komentuodamas situaciją, pabrėžė: „Matome tendenciją, kai informacijos patikimumas tampa antraeiliu dalyku, o svarbiausia – sensacija. Tai kenkia ne tik konkretiems politikams, bet ir visai politinei sistemai, nes mažina pasitikėjimą institucijomis.”
LSDP frakcijos Seime nariai jau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami įvertinti tyrimo aplinkybes ir galimą šmeižto faktą.
Informacinis saugumas politikoje
Šis atvejis neatsiejamas nuo platesnės diskusijos apie informacinį saugumą ir politinę kultūrą Lietuvoje. Kai informacijos srautai tampa vis intensyvesni, o jos tikrinimui skiriama vis mažiau laiko, kyla rimta grėsmė demokratiniams procesams.
Olekas, turintis ilgametę politinę patirtį, įskaitant darbą krašto apsaugos ministro poste, puikiai supranta informacinio saugumo svarbą. Jo nuomone, partijos ir politikai turi būti atsakingi ne tik už savo veiksmus, bet ir už tai, kaip reaguoja į galimai klaidinančią informaciją.
Šiandien, kai dezinformacija ir nepatikrinti faktai gali akimirksniu paplisti socialiniuose tinkluose, politikų atsakomybė vertinti informaciją kritiškai tampa ypač svarbi. Palucko atvejis – tik vienas iš daugelio pavyzdžių, rodančių, kad politinėje kovoje informacijos ginklai kartais būna aštresni už tradicinę retoriką, o jų padaryta žala – sunkiai atitaisoma net ir pasitvirtinus nekaltumo prezumpcijai.