Tyrimas dėl buvusio GMP vadovo nutrauktas: įrodymų nepakako
Lietuvos žiniasklaida praneša, kad buvo nutrauktas tyrimas dėl buvusio Greitosios medicinos pagalbos (GMP) vadovo Rimanto Mikelionio veiksmų. Tyrimas buvo pradėtas siekiant išsiaiškinti galimus pažeidimus, susijusius su jo vadovavimo laikotarpiu. Tačiau, kaip teigiama, tyrimo metu nebuvo rasta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų įtarimus dėl neteisėtų veiksmų ar piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Rimantas Mikelionis, kuris vadovavo GMP keletą metų, buvo kaltinamas įvairiais pažeidimais, įskaitant galimą viešųjų pirkimų procedūrų nesilaikymą ir kitus administracinius nusižengimus. Vis dėlto, tyrimo metu surinkti duomenys nepatvirtino šių kaltinimų, todėl byla buvo uždaryta.
Tyrimo aplinkybės ir detalės
Tyrimas, pradėtas 2022 metų pabaigoje, truko beveik metus. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai tikrino dokumentus, susijusius su GMP įstaigos viešaisiais pirkimais, ypač dėmesį skirdami 2019-2021 metų laikotarpiui, kai įstaigai vadovavo R. Mikelionis.
Pagrindiniai tyrimo objektai buvo:
– Medicininės įrangos pirkimai
– Greitosios pagalbos automobilių remonto paslaugų konkursai
– Darbuotojų įdarbinimo procedūros
Šaltinių teigimu, tyrimas buvo inicijuotas gavus anoniminį skundą, kuriame buvo nurodyta, kad R. Mikelionis galėjo proteguoti tam tikras įmones viešųjų pirkimų konkursuose. Taip pat buvo minima, kad kai kurie darbuotojai galėjo būti įdarbinti nesilaikant skaidrumo principų.
Reakcijos į tyrimo nutraukimą
Šis sprendimas sukėlė įvairių reakcijų tiek visuomenėje, tiek tarp politikų. Kai kurie išreiškė nusivylimą dėl tyrimo rezultatų, teigdami, kad tai gali sumažinti pasitikėjimą viešosiomis institucijomis. Kiti, priešingai, mano, kad sprendimas nutraukti tyrimą yra teisingas, jei nėra pakankamai įrodymų kaltinimams pagrįsti.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, komentuodamas situaciją žiniasklaidai, pabrėžė: „Teisėsaugos institucijos atliko savo darbą, ir jei nebuvo rasta pakankamai įrodymų, turime gerbti šį sprendimą. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia toliau stiprinti skaidrumo mechanizmų sveikatos priežiūros įstaigose.”
Opozicijos atstovai išreiškė abejonių dėl tyrimo išsamumo. Seimo narė Aušrinė Armonaitė socialiniuose tinkluose rašė: „Kyla klausimas, ar tyrimas buvo pakankamai nuodugnus? Visuomenė turi teisę žinoti, kas vyksta tokiose svarbiose įstaigose kaip Greitoji medicinos pagalba.”
Mikelionio komentarai
Rimantas Mikelionis, komentuodamas situaciją, teigė, kad visada veikė pagal įstatymus ir džiaugiasi, kad tyrimas buvo nutrauktas. Jis taip pat pabrėžė, kad šis procesas buvo sunkus tiek jam, tiek jo šeimai, ir tikisi, kad dabar galės susitelkti į kitus darbus.
„Pusantrų metų gyvenau nuolatinėje įtampoje. Tai paveikė ne tik mano profesinę reputaciją, bet ir asmeninį gyvenimą. Esu dėkingas tiems, kurie manimi tikėjo ir palaikė šiuo sunkiu laikotarpiu,” – sakė R. Mikelionis vienai iš nacionalinių televizijų.
Buvęs GMP vadovas taip pat paminėjo, kad per savo vadovavimo laikotarpį įstaiga pasiekė reikšmingų rezultatų – buvo atnaujintas automobilių parkas, pagerintos darbo sąlygos medikams, sutrumpėjo iškvietimų aptarnavimo laikas.
Skaidrumo klausimai viešajame sektoriuje
Šis atvejis dar kartą iškėlė klausimus apie viešųjų institucijų veiklos skaidrumą ir atsakomybę, taip pat apie tai, kaip tokie tyrimai turėtų būti vykdomi siekiant užtikrinti teisingumą ir pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis.
Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, kalbėdamas apie šį atvejį, pabrėžė prevencijos svarbą: „Viešieji pirkimai išlieka viena jautriausių sričių korupcijos rizikos požiūriu. Svarbu ne tik tirti galimus pažeidimus, bet ir kurti tokias sistemas, kurios užkirstų kelią piktnaudžiavimui.”
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga atkreipė dėmesį, kad reikia aiškesnių taisyklių dėl vadovų atsakomybės ir skaidrumo standartų. Jų teigimu, dabartinė sistema leidžia per daug interpretacijų, o tai sukuria terpę galimiems pažeidimams.
Tarp kaltinimų ir nekaltumo prezumpcijos: ko išmokome?
R. Mikelionio atvejis tapo savotišku veidrodžiu, atspindinčiu mūsų visuomenės santykį su teisingumo sistema. Nors tyrimas buvo nutrauktas dėl nepakankamų įrodymų, reputacinė žala jau padaryta. Tai primena, kad kaltinimai viešajame sektoriuje turi dvigubą poveikį – tiek teisinį, tiek socialinį.
Galbūt svarbiausia šios istorijos pamoka – būtinybė stiprinti ne tik kontrolės mechanizmus, bet ir skaidrumo kultūrą. Kol viešojo sektoriaus sprendimai liks „juodose dėžėse”, tol išliks nepasitikėjimas ir įtarimai. Tačiau lygiai taip pat svarbu nepaminti nekaltumo prezumpcijos principo – vieno kertinių teisinės valstybės pamatų.
Mikelionio byla užversta, bet diskusijos apie tai, kaip užtikrinti skaidrumą ir teisingumą viešajame sektoriuje, turėtų būti tęsiamos. Galbūt būtent iš tokių atvejų galime išmokti, kaip sukurti sistemą, kurioje kaltinimai nebūtų metami lengvabūdiškai, o tikri pažeidimai neliktų nepastebėti.