VTEK: Buvęs aplinkos ministras K. Navickas pažeidė interesų derinimo įstatymą
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nustatė, kad buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Tyrimas buvo pradėtas po to, kai buvo gauta informacija apie galimus interesų konfliktus, susijusius su jo veikla ministerijoje.
VTEK tyrimo metu nustatė, kad K. Navickas, eidamas aplinkos ministro pareigas, dalyvavo priimant sprendimus, kurie galėjo turėti įtakos jo buvusiems darbdaviams ir partneriams. Tai sukėlė abejonių dėl jo veiklos skaidrumo ir galimo interesų konflikto.
Tyrimo detalės ir nustatyti pažeidimai
Komisijos tyrimas atskleidė, kad K. Navickas, kuris prieš tapdamas ministru dirbo Lietuvos gamtos fondo direktoriumi (2010-2016 m.), nepakankamai aiškiai atsiribojo nuo sprendimų, susijusių su šia organizacija. Konkretus pažeidimas buvo nustatytas, kai ministras 2017 m. pasirašė įsakymą dėl finansavimo skyrimo aplinkosaugos projektams, tarp kurių buvo ir Lietuvos gamtos fondo vykdomi projektai.
Pagal įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojas privalo nusišalinti nuo sprendimų, galinčių sukelti interesų konfliktą. K. Navickas to nepadarė ir dalyvavo sprendimų priėmimo procese, nors turėjo deklaruoti galimą interesų konfliktą ir nusišalinti.
VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas spaudos konferencijoje pažymėjo: „Ministro pareiga – užtikrinti skaidrų ir nešališką sprendimų priėmimą. Šiuo atveju matome aiškų interesų konflikto atvejį, kai nebuvo laikomasi įstatymo nuostatų.”
Komisija pabrėžė, kad viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas reikalauja, jog valstybės tarnautojai vengtų situacijų, kuriose jų asmeniniai interesai gali prieštarauti viešiesiems interesams. K. Navicko atveju buvo nustatyta, kad jis nesilaikė šių reikalavimų, todėl buvo pažeistas įstatymas.
Sprendimo pasekmės ir rekomendacijos
VTEK sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau jis gali turėti įtakos K. Navicko reputacijai ir tolesnei karjerai. Komisija taip pat rekomendavo stiprinti kontrolės mechanizmus, siekiant užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje.
Šis atvejis nėra precedento neturintis – per pastaruosius penkerius metus VTEK yra priėmusi sprendimus dėl 17 aukšto rango politikų, kurie pažeidė interesų derinimo įstatymą. Tačiau retai kada tokie sprendimai turi rimtų teisinių pasekmių – dažniausiai jie baigiasi viešu įspėjimu ir rekomendacijomis.
Teisės ekspertai pabrėžia, kad tokių pažeidimų prevencijai reikalinga ne tik griežtesnė kontrolė, bet ir sisteminiai pokyčiai. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė teigia: „Interesų konfliktų valdymas Lietuvoje vis dar kenčia nuo nepakankamo politikų sąmoningumo ir atsakomybės jausmo. Reikalinga ne tik griežtesnė kontrolė, bet ir geresnė prevencija bei mokymai.”
K. Navickas savo ruožtu teigė, kad visus sprendimus priėmė vadovaudamasis teisės aktais ir nepažeidė jokių etikos normų. Jis taip pat pabrėžė, kad visada siekė veikti skaidriai ir sąžiningai.
Skaidrumo šešėliai: kai asmeniniai ryšiai susipina su valstybės interesais
Navicko atvejis iliustruoja platesnę problemą Lietuvos politinėje sistemoje – „besisukančių durų” fenomeną, kai asmenys iš nevyriausybinio sektoriaus ar verslo pereina į politiką ir susiduria su interesų konfliktais. Ekspertai pabrėžia, kad tokios situacijos kenkia ne tik konkrečių politikų reputacijai, bet ir mažina visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis.
Viešojo administravimo specialistai siūlo tobulinti interesų deklaravimo sistemą, užtikrinti didesnį sprendimų priėmimo skaidrumą ir stiprinti etikos kontrolės mechanizmus. Tačiau galiausiai didžiausia atsakomybė tenka patiems politikams – jų sąmoningumas ir gebėjimas atpažinti potencialius interesų konfliktus yra kertinis skaidraus valdymo akmuo.
Šis VTEK sprendimas turėtų tapti priminimas visiems valstybės tarnautojams – nepriklausomai nuo užimamų pareigų, skaidrumas ir nešališkumas išlieka fundamentalūs demokratinės valstybės principai, kuriuos pažeidus, nukenčia ne tik asmeninė reputacija, bet ir visuomenės pasitikėjimas visa politine sistema.