Lietuviai nepakankamai pasiruošę ekstremalioms situacijoms: ekspertai ragina imtis veiksmų
Lietuvoje vis dažniau kalbama apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms, tačiau, pasak politikų, šioje srityje dar yra daug ką tobulinti. Lietuvos socialdemokratų partijos narys Gintautas Paluckas teigia, kad lietuviai nėra pakankamai pasiruošę galimoms ekstremalioms situacijoms, ir tai yra asmeninė kiekvieno piliečio atsakomybė.
Paluckas pabrėžia, kad nors valstybė turi savo atsakomybę užtikrinti tam tikrą pasirengimo lygį, kiekvienas žmogus taip pat turi rūpintis savo saugumu. Jis atkreipia dėmesį, kad daugelis žmonių neturi būtiniausių priemonių, kurios galėtų padėti išgyventi ekstremalios situacijos metu, pavyzdžiui, maisto atsargų, vandens ar pirmosios pagalbos rinkinių.
Trūksta informacijos ir praktinių mokymų
Politikas taip pat pastebi, kad trūksta informacijos ir švietimo apie tai, kaip elgtis ekstremalių situacijų metu. Jis ragina daugiau dėmesio skirti visuomenės švietimui ir informavimui, kad žmonės žinotų, kaip tinkamai pasiruošti ir elgtis nelaimės atveju.
Šią nuomonę palaiko ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovai. Anot PAGD viršininko Sauliaus Greičiaus, Lietuvoje tik apie 30 proc. gyventojų turi bent minimalų pasirengimą ekstremalioms situacijoms.
„Daugelis žmonių mano, kad nelaimės jų nepalies, todėl nesiruošia. Tačiau statistika rodo, kad įvairūs incidentai – nuo elektros tiekimo sutrikimų iki gamtinių nelaimių – gali paliesti bet kurį regioną,” – paaiškina Greičius.
Ką turėtų žinoti kiekvienas gyventojas?
Ekspertai rekomenduoja kiekvienam namų ūkiui turėti bent 72 valandoms pakankamą atsargų kiekį:
- Negendančio maisto (konservai, džiovinti produktai)
- Geriamojo vandens (mažiausiai 3 litrai asmeniui per dieną)
- Pirmosios pagalbos rinkinį
- Vaistus, kurių reguliariai reikia šeimos nariams
- Baterijomis veikiantį radijo imtuvą ir žibintuvėlį
- Atsarginius telefono įkroviklius ir powerbank’us
Paluckas mano, kad būtina stiprinti bendradarbiavimą tarp valdžios institucijų ir visuomenės, siekiant užtikrinti geresnį pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Jis taip pat pabrėžia, kad svarbu ne tik pasiruošti materialiai, bet ir psichologiškai, kad žmonės būtų pasirengę susidoroti su stresu ir iššūkiais, kurie gali kilti nelaimės metu.
Geroji praktika iš kaimyninių šalių
Švedija ir Suomija jau seniai turi gerai išvystytą civilinės saugos sistemą. Švedijoje 2018 metais kiekvienas namų ūkis gavo brošiūrą „Jei kiltų krizė ar karas”, kurioje pateikiama konkreti informacija, kaip pasiruošti įvairioms ekstremalioms situacijoms.
Suomijoje bunkerių sistema gali sutalpinti 4,4 milijono žmonių – tai yra 80 proc. šalies gyventojų. Be to, mokyklose reguliariai vyksta civilinės saugos pamokos.
Estijoje nuo 2018 metų veikia programa „Ole valmis!” („Būk pasiruošęs!”), kuri moko gyventojus, kaip išgyventi be išorinės pagalbos pirmąsias 72 valandas po nelaimės.
Kaip gerinti situaciją Lietuvoje?
Krašto apsaugos ministerija kartu su PAGD jau pradėjo įgyvendinti projektą „Būk pasiruošęs”, kurio tikslas – didinti visuomenės sąmoningumą ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Projekto metu organizuojami praktiniai mokymai, leidžiami informaciniai leidiniai, kuriami vaizdo įrašai.
Tačiau, anot ekspertų, to nepakanka. Reikalinga sisteminga ir nuosekli programa, kuri apimtų:
- Civilinės saugos pagrindų įtraukimą į mokyklų programas
- Reguliarius pratybų organizavimą bendruomenėse
- Finansinių paskatų sistemą gyventojams, investuojantiems į savo saugumą
- Aiškią komunikaciją apie grėsmes ir pasiruošimo būdus
Ateities iššūkiai ir galimybės
Apibendrinant, Paluckas ragina kiekvieną asmeniškai atsakingai žiūrėti į savo pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas jų pačių ir artimųjų saugumas.
Geopolitinė situacija regione, klimato kaitos sukelti gamtiniai reiškiniai ir kibernetinės grėsmės – visa tai didina ekstremalių situacijų tikimybę. Tačiau šios grėsmės taip pat suteikia progą permąstyti mūsų visuomenės atsparumą ir sustiprinti bendruomeniškumą. Juk geriausias būdas įveikti krizes – būti pasiruošusiems ir veikti išvien.
Kaip sako sena lietuvių patarlė – „Atsarga gėdos nedaro”. Šiandien investicija į savo ir artimųjų saugumą gali būti vertingiausia investicija, kurią kada nors esame padarę.