Seimo narių kelionės į užsienį: tarp diplomatijos ir mokesčių mokėtojų pinigų švaistymo
Seimo narių kelionės į užsienį dažnai sulaukia visuomenės dėmesio ir kritikos. Pastaruoju metu kilo diskusijos dėl parlamentarų vizitų į užsienio šalis, kurių metu jie dalyvauja įvairiuose renginiuose, susitikimuose ar konferencijose. Kai kurie visuomenės nariai abejoja tokių kelionių nauda ir tikslu, ypač kai jos finansuojamos iš valstybės biudžeto.
Politikas Gintautas Paluckas išreiškė savo nuomonę šiuo klausimu, pabrėždamas, kad tokios kelionės turėtų būti pagrįstos aiškiais tikslais ir nauda rinkėjams. Jis ironizavo, kad galbūt kai kurie Seimo nariai savo rinkėjus randa net naktiniuose klubuose, taip keldamas klausimą apie tikrąją tokių kelionių vertę ir jų metu vykdomą veiklą.
Paluckas taip pat pabrėžė, kad svarbu užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę, kai kalbama apie valstybės lėšų naudojimą. Jis ragina Seimo narius atsakingai planuoti savo keliones ir užtikrinti, kad jos būtų naudingos ne tik jiems patiems, bet ir visai visuomenei. Tokios diskusijos atspindi platesnį visuomenės susirūpinimą dėl politikų atsakomybės ir viešųjų lėšų naudojimo efektyvumo.
Statistika ir faktai
Remiantis Seimo kanceliarijos pateiktais duomenimis, 2022 metais Seimo narių kelionėms užsienyje buvo išleista daugiau nei 400 tūkstančių eurų. Vidutiniškai vienas parlamentaras per metus kelionėms išleidžia apie 3-4 tūkstančius eurų. Populiariausios kryptys – Briuselis, kur vyksta ES institucijų posėdžiai, taip pat Strasbūras, Vašingtonas ir įvairios Europos sostinės.
Lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvos parlamentarų kelionių išlaidos nėra didžiausios – pavyzdžiui, Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos nariai kelionėms išleidžia vidutiniškai 5-6 tūkstančius eurų per metus, o Vokietijos Bundestago nariai – apie 7-8 tūkstančius eurų.
Kelionių nauda ir kritika
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis ne kartą yra pabrėžęs parlamentinės diplomatijos svarbą: „Parlamentarų kelionės – tai ne pramoga, o būtinas diplomatinis darbas. Per tokius vizitus užmezgami svarbūs ryšiai, kurie vėliau padeda spręsti Lietuvai aktualius klausimus tarptautiniu lygiu.”
Tačiau politologas Tomas Janeliūnas atkreipia dėmesį į tai, kad ne visos kelionės vienodai naudingos: „Dalis vizitų tikrai duoda apčiuopiamą naudą – tai ypač pasakytina apie dalyvavimą NATO Parlamentinėje Asamblėjoje ar kituose saugumo forumuose. Tačiau yra ir tokių kelionių, kurių nauda abejotina, o kartais jos atrodo labiau kaip turistinės išvykos.”
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad net 67% Lietuvos gyventojų mano, jog parlamentarai turėtų detaliau atsiskaityti už savo keliones ir jų metu pasiektus rezultatus.
Skaidrumo klausimai
Vienas didžiausių visuomenės nepasitenkinimo šaltinių – nepakankamas skaidrumas. Nors Seimo nariai privalo pateikti kelionių ataskaitas, jos dažnai būna formalios ir neinformatyvios.
Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pastebi: „Problema ne tiek pačios kelionės, kiek tai, kad visuomenė negauna aiškios informacijos, kokia konkreti nauda buvo pasiekta. Ataskaitose dažnai matome tik bendro pobūdžio teiginius, bet trūksta konkrečių rezultatų.”
2023 m. pradžioje buvo inicijuotas Seimo statute pakeitimas, siūlantis įvesti griežtesnę kelionių ataskaitų formą ir reikalavimą viešai pristatyti kelionių rezultatus. Tačiau šis pakeitimas kol kas nebuvo priimtas.
Kelionės ir kvorumo problema
Dar vienas aspektas, keliantis nerimą – tai, kad dėl dažnų kelionių kartais kyla problemų dėl kvorumo Seimo posėdžiuose. 2022 m. rudens sesijoje buvo bent 5 atvejai, kai dėl užsienyje esančių parlamentarų skaičiaus buvo sunku surinkti kvorumą balsavimams.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra pripažinusi šią problemą: „Turime rasti balansą tarp tarptautinių įsipareigojimų ir darbo Seime. Kartais tenka prašyti kolegų atidėti keliones, kad užtikrintume sklandų Seimo darbą.”
Ar verta mokėti už politikų keliones?
Politologė Ainė Ramonaitė pastebi, kad diskusija apie parlamentarų keliones atspindi platesnį nepasitikėjimą politikais: „Lietuvoje vis dar gajus požiūris, kad politikai yra privilegijuota klasė, besinaudojanti mokesčių mokėtojų pinigais. Tačiau reikia suprasti, kad tarptautiniai ryšiai yra būtini mažai valstybei kaip Lietuva.”
Ji taip pat pabrėžia, kad reikėtų skirti dvi problemas: „Viena vertus, turime užtikrinti, kad kelionės būtų tikslingos ir naudingos. Kita vertus, turime kovoti su stereotipu, kad bet kokia parlamentaro kelionė yra švaistymas.”
Diplomatijos kaina ir vertė
Parlamentinė diplomatija kainuoja, tačiau jos vertė negali būti matuojama vien pinigais. Lietuvai, esančiai sudėtingoje geopolitinėje padėtyje, tarptautiniai ryšiai ir sąjungininkų palaikymas yra gyvybiškai svarbūs. Tačiau tai nereiškia, kad visuomenė neturėtų reikalauti skaidrumo ir atskaitomybės.
Gintautas Paluckas taikliai pastebi: „Mes nesame prieš keliones kaip tokias. Mes esame prieš piktnaudžiavimą ir lėšų švaistymą. Kai parlamentaras grįžta iš kelionės ir gali aiškiai pasakyti, ką nuveikė Lietuvos labui – puiku. Bet kai matai tik nuotraukas iš egzotiškų vietų be jokių apčiuopiamų rezultatų – kyla pagrįstų klausimų.”
Galų gale, šioje diskusijoje svarbu nepamesti esmės – parlamentarai yra rinkėjų atstovai, o ne turistai su valstybės apmokamais kelionių čekiais. Jų pareiga – ne tik atstovauti Lietuvai tarptautinėje arenoje, bet ir atsiskaityti savo rinkėjams už kiekvieną užsienyje praleistą dieną ir išleistą eurą.
Tarp diplomatijos ir atostogų: kada kelionė tampa darbu?
Parlamentarų kelionių klausimas nėra juoda-balta problema. Tai veikiau pilkoji zona, kurioje susipina valstybės interesai, asmeninės ambicijos ir visuomenės lūkesčiai. Vietoj kategoriškų „už” ar „prieš”, verta siekti racionalesnio požiūrio – parlamentarai turi keliauti, bet tik tada, kai tai tikrai naudinga Lietuvai, ir visada būti pasiruošę detaliai paaiškinti, ką nuveikė.
Kaip taikliai pastebėjo vienas politikos apžvalgininkas, „diplomatija yra menas kalbėtis, o ne menas keliauti”. Galbūt šis principas galėtų tapti gaire, sprendžiant, ar verta leisti mokesčių mokėtojų pinigus dar vienai kelionei į užsienį.