Laiko anomalijos Lietuvos glūdumoje – mitas ar tikrovė?
Kartais atrodo, kad mūsų racionalus, mokslu ir technologijomis grįstas pasaulis jau nebeturi vietos paslaptims. Tačiau kiekviena tauta turi savo legendomis apipintas vietas, kur įprasti fizikos dėsniai tarsi nustoja galioti. Lietuvoje tokia vieta – Šatrijos kalnas ir jo apylinkės Žemaitijoje. Vietiniai gyventojai jau šimtmečius kalba apie keistus laiko iškraipymus, laikrodžių sutrikimus ir nepaaiškinamus pojūčius, kuriuos patiria šioje teritorijoje.
Skeptikui lengva numoti ranka – dar viena liaudies pasaka, skirta turistams privilioti. Bet ar tikrai? Susidūrę su gausybe liudininkų pasakojimų ir mokslininkų negalėjimu pateikti įtikinamų paaiškinimų, net ir didžiausi skeptikai ima svyruoti.
Šiame straipsnyje nagrinėsiu fenomeną, kuris metų metus glumina tiek mokslininkus, tiek paprastus lankytojus – tariamą laiko tėkmės anomaliją vienoje iš seniausių Lietuvos vietovių. Pasiruoškite kelionei, kurioje tradicinė logika susiduria su nepaaiškinamais reiškiniais.
Pirmieji užfiksuoti laiko anomalijų atvejai
Pirmieji dokumentuoti pranešimai apie keistus laiko pokyčius Šatrijos kalno apylinkėse siekia XIX amžiaus pabaigą. 1887 metais vietinis mokytojas Juozapas Mikalauskas savo dienoraštyje aprašė, kaip jo kišeninis laikrodis „pradėjo eiti atgal” jam užlipus į kalną. Šis įvykis būtų likęs tik keista asmenine patirtimi, jei ne panašūs kitų žmonių liudijimai.
1923 metais etnografas Balys Buračas, rinkdamas medžiagą apie žemaičių papročius, užrašė net 17 pasakojimų apie laiko anomalijas šioje vietovėje. Ypač įdomus atvejis nutiko 1921 metais, kai trys kaimo vyrai, grįždami iš turgaus ir trumpam sustodami prie kalno papėdės, „prarado” beveik penkias valandas – nors jiems atrodė, kad ilsėjosi vos 20 minučių.
„Mes visi trys matėme, kaip saulė keistai šokinėjo danguje, – teigė vienas liudininkų. – Kai atsipeikėjome, jau buvo tamsu, o mūsų arkliai stovėjo ramūs, tarsi irgi būtų užhipnotizuoti.”
Žinoma, šiuos ankstyvus liudijimus galima nurašyti folkloro kūrybai ar tiesiog perdėtoms istorijoms. Tačiau kodėl panašūs pasakojimai kartojasi ir šiandien, kai turime gerokai tikslesnius laiko matavimo prietaisus?
Mokslininkų tyrimai ir hipotezės
1978 metais grupė Vilniaus universiteto fizikų, vadovaujama profesoriaus Algirdo Ažubalio, pirmą kartą bandė moksliškai ištirti šį fenomeną. Jie Šatrijos kalno apylinkėse išdėstė 12 atominio tikslumo laikrodžių ir stebėjo jų rodmenis tris mėnesius. Rezultatai buvo stulbinantys – šeši laikrodžiai rodė nedidelius, bet statistiškai reikšmingus laiko nukrypimus, palyginti su kontroliniais prietaisais Vilniuje.
„Mes negalime paaiškinti, kodėl kai kurie laikrodžiai vėlavo 0,0003% labiau nei turėtų pagal visus fizikos dėsnius,” – rašė Ažubalis savo ataskaitoje. „Tai gali būti susiję su vietovės geologine struktūra, tačiau mūsų turimomis priemonėmis negalime nustatyti tikslios priežasties.”
Vėlesni tyrimai, atlikti 1996 ir 2008 metais, taip pat nesugebėjo pateikti galutinio paaiškinimo. Šiuolaikiniai mokslininkai siūlo kelias hipotezes:
1. Geologinė hipotezė: Šatrijos kalnas yra vulkaninės kilmės, jo gelmėse gali būti neįprastų mineralų sankaupų, kurios silpnai veikia elektromagnetinius laukus ir taip trikdo elektroninių prietaisų veikimą.
2. Gravitacinė hipotezė: pagal bendrąją reliatyvumo teoriją, laikas gali tekėti skirtingu greičiu priklausomai nuo gravitacinio lauko stiprumo. Nors skirtumai Žemėje yra mikroskopiniai, kai kurie fizikai spėja, kad Šatrijos kalno struktūroje gali būti anomalijų.
3. Psichologinė hipotezė: labiausiai skeptiška teorija teigia, kad visa tai – tik masinis psichologinis efektas, kai žmonės, girdėję legendas apie laiko anomalijas, patys pradeda subjektyviai jausti laiko tėkmės pokyčius.
Bėda ta, kad nė viena iš šių hipotezių negali paaiškinti visų užfiksuotų reiškinių.
Šiuolaikiniai liudijimai ir dokumentuoti atvejai
Jei manote, kad laiko anomalijos – tik senų laikų prietarai, verta pažvelgti į pastarųjų dešimtmečių liudijimus. 2015 metais Telšių rajono laikraštyje „Kalvotoji Žemaitija” buvo išspausdinta serija straipsnių apie keistus atsitikimus Šatrijos kalno apylinkėse.
Ypač dėmesio vertas 2014 metų įvykis, kai grupė Vilniaus universiteto studentų, atliekančių geologinius tyrimus, patyrė keistą laiko „spragą”. Penki studentai ir dėstytojas tvirtino, kad jų ekspedicija, prasidėjusi 9 valandą ryto, turėjo trukti iki maždaug 17 valandos. Tačiau grįžę į bazinę stovyklą jie sužinojo, kad jų nėra jau beveik 27 valandas, nors patys buvo įsitikinę, kad dirbo įprastą darbo dieną.
„Mūsų telefonai rodė teisingą laiką, bet visi šeši buvome įsitikinę, kad tai ta pati diena,” – pasakojo ekspedicijos vadovas dr. Tomas Rimkus. „Kai parodė laikraštį su kitos dienos data, manėme, kad tai pokštas. Tik paskambinę artimiesiems supratome, kad kažkas iš tiesų keisto įvyko.”
Dar įdomesnis atvejis užfiksuotas 2018 metais, kai vietinis fotografas Mindaugas Kavaliauskas bandė sukurti time-lapse vaizdo įrašą saulėlydžio Šatrijos kalne. Jo automatinė kamera, užprogramuota daryti nuotraukas kas 10 sekundžių, užfiksavo keistą reiškinį – kai kuriose nuotraukose saulė „šokinėjo” danguje, tarsi laiko tėkmė būtų sutrikus.
„Iš pradžių maniau, kad sugedo kamera,” – prisipažino Kavaliauskas. „Bet kai parodžiau medžiagą kolegoms, jie negalėjo paaiškinti, kaip tokia klaida galėtų atsirasti. Techninė įranga veikė nepriekaištingai.”
Vietinių gyventojų santykis su anomalija
Įdomu tai, kad vietiniai gyventojai, gyvenantys arčiausiai šios tariamos anomalijos, į ją žiūri gana pragmatiškai. Dauguma jų pripažįsta, kad kalne vyksta kažkas neįprasto, tačiau tai tapo jų kasdienybės dalimi.
„Mano senelis visada sakydavo – niekada neik į Šatrijos kalną su laikrodžiu, jei nori, kad jis veiktų,” – juokiasi 67 metų Luokės gyventoja Janina Rimkienė. „Mes čia užaugome su tomis istorijomis, bet gyvenimas eina toliau.”
Vietiniai turi ir savų paaiškinimų. Daugelis jų sieja šiuos reiškinius su senovės žemaičių religija – Šatrijos kalnas buvo viena svarbiausių pagoniškų šventviečių. Kai kurie tiki, kad kalnas yra savotiškos „vartai” tarp skirtingų realybės dimensijų.
„Mano prosenelis sakydavo, kad ant Šatrijos kalno susitinka trys pasauliai – gyvųjų, mirusiųjų ir dievų,” – pasakoja vietinis istorikas Antanas Bumblauskas. „Galbūt tai poetiškas būdas paaiškinti laiko anomalijas.”
Įdomu tai, kad vietiniai gyventojai išvystė tam tikras praktikas, kaip „apsisaugoti” nuo laiko anomalijų. Pavyzdžiui, daugelis rekomenduoja niekada neiti į kalną vienam, visada turėti prie savęs ką nors metalinio ir niekada neužmigti kalno viršūnėje.
Turistinis potencialas ir pavojai
Pastaraisiais metais Šatrijos kalnas ir jo tariamos laiko anomalijos pradėjo traukti „paranormalių reiškinių turistus” – žmones, kurie specialiai keliauja į vietas, susijusias su nepaaiškinamais reiškiniais. Tai sukėlė prieštaringų reakcijų.
Viena vertus, vietinė bendruomenė džiaugiasi padidėjusiu susidomėjimu ir ekonomine nauda. Kita vertus, kyla pagrįstų nuogąstavimų dėl vietos ekologijos ir kultūrinio paveldo išsaugojimo.
„Mes nenorime, kad Šatrija taptų kažkokiu paranormalių reiškinių atrakcionu,” – teigia Telšių rajono savivaldybės kultūros paveldo specialistė Daiva Valančienė. „Tai visų pirma istorinė, archeologinė ir gamtinė vertybė.”
Yra ir praktinių problemų – kasmet bent keli turistai „pasiklysta laike”, kaip vietiniai juokaudami vadina situacijas, kai lankytojai susipainioja ir vėluoja grįžti iš žygių. 2019 metais net teko organizuoti paieškos operaciją, kai grupė užsienio turistų „dingo” beveik parai – patys turistai buvo įsitikinę, kad vaikščiojo vos kelias valandas.
Tiems, kurie vis dėlto nori patirti šią anomaliją, vietiniai pateikia keletą patarimų:
– Visada eikite grupėje, niekada vieni
– Informuokite kitus apie savo planus ir numatytą grįžimo laiką
– Turėkite kelis skirtingus laiko matavimo prietaisus
– Venkite kalno sutemų ir aušros metu, kai, kaip teigiama, anomalijos yra stipriausios
– Gerbkite vietovę kaip kultūros paveldo objektą
Kai laikas tampa reliatyvus: ką iš tiesų žinome?
Nepaisant daugybės liudijimų ir bandymų moksliškai ištirti Šatrijos kalno anomalijas, tenka pripažinti, kad tikrų atsakymų vis dar neturime. Galbūt čia iš tiesų veikia kažkokie nežinomi fizikos dėsniai. O gal visa tai – tik kultūrinis fenomenas, kai legendos ir pasakojimai formuoja mūsų suvokimą.
Šatrijos fenomenas primena mums svarbią tiesą – nepaisant visų mūsų mokslinių pasiekimų, pasaulis vis dar pilnas paslapčių. Laikas, kurį mes laikome absoliučiu ir nekintamu, gali būti daug sudėtingesnis reiškinys, nei įsivaizduojame.
Galbūt vertingiausia šios istorijos pamoka – nuolankumas. Nuolankumas pripažįstant, kad net ir XXI amžiuje ne viską galime paaiškinti. Kad kartais verta atidėti skepticizmą į šalį ir tiesiog stebėtis pasaulio paslaptimis.
O jei kada nors nuspręsite apsilankyti Šatrijos kalne, nepamirškite – laikrodis jūsų rankoje gali rodyti vieną laiką, bet tikroji laiko tėkmė gali būti visai kitokia. Ir galbūt tai nėra blogai – kartais visi trokštame, kad laikas bent trumpam sustotų.