Per Vėlines paskutinė kelionės atkarpa iki kapinių dažnai pareikalauja daugiau kantrybės nei visas kelias iki jų. Draudimo bendrovės BTA ekspertas įspėja, kad vien maršruto iki pasirinkto miesto neužtenka: ribotos stovėjimo galimybės, laikini eismo pakeitimai ir didelis pėsčiųjų srautas gali pakeisti visą kelionės planą.
Atrodo, kad dešimtys kilometrų įveikti sklandžiai ir navigacija jau rodo netoliese esančias kapines. Tada automobilių eilė staiga sustoja: priekyje kažkas laukia atsilaisvinančios vietos, iš šalutinės gatvės bando įsiterpti kiti vairuotojai, o tarp automobilių eina žmonės su gėlėmis ir žvakėmis. BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis primena, kad bandymas sutaupyti kelias minutes kartais baigiasi apgadintu automobiliu. Prie to prisideda ir anksti ateinanti tamsa.
Trys laisvos dienos leis rinktis, bet eilių neišspręs
Šiemet per Vėlines laukia trijų dienų ilgasis savaitgalis. Todėl keliones galima paskirstyti ramiau: skirtingose vietovėse esančius artimųjų kapus aplankyti ne tą pačią dieną, išvykti kitu metu arba ilgą maršrutą padalyti į kelias dalis. BTA pranešime pažymima, kad savaitgalis sutampa su moksleivių rudens atostogų pradžia, todėl intensyvesnis eismas gali prasidėti jau penktadienį.
Pasak bendrovės, pernai spalio 31–lapkričio 2 dienomis jai kasdien vidutiniškai buvo pranešta apie 86 draudžiamuosius įvykius su transporto priemonėmis. Papildoma laisva diena padeda tik tada, kai ja pasinaudojama planuojant. Jei visi kapai lankomi tuo pačiu populiariausiu metu, trijų dienų savaitgalis nuo spūsčių neapsaugos.
„Ilgasis savaitgalis vairuotojams šiemet gali tapti privalumu. Užuot bandžius visas keliones sutalpinti į vieną ar dvi dienas, galima ramiau susiplanuoti maršrutus, artimųjų kapus aplankyti skirtingu metu“, – sako A. Žiukelis.
Jis priduria, kad net ir turint daugiau laiko paskutiniai kilometrai gali būti sudėtingi, nes prie kapinių vienu metu susitinka daug automobilių ir pėsčiųjų. Todėl išvykimo planą verta papildyti laiko atsarga. Ji pravers ir tada, kai automobilį teks palikti toliau, nei tikėjotės.
Saulėtas rytas negarantuoja saugaus kelio vakare
Rudenį sausas asfaltas kelionės pradžioje gali sukelti klaidingą ramybės jausmą. Per kelias valandas sąlygos keičiasi: atsiranda rūkas, pradeda lyti, o temperatūrai nukritus prie nulio kai kur gali susidaryti slidžių ruožų. Situaciją sunkina šlapi lapai ir trumpėjanti šviesioji paros dalis.
A. Žiukelis ragina ypač atidžiai vertinti mažesnius kelius. Paskutinė atkarpa iki kapinių gali driektis siauresne, prasčiau apšviesta ar mažiau prižiūrima gatve. Važiuojant miškingomis vietovėmis reikia saugotis ir laukinių gyvūnų, kurie gali netikėtai išlįsti į kelią. Saugų greitį turi lemti tai, ką vairuotojas mato prieš save, o ne noras laiku pasiekti numatytą vietą.
Prieš kelionę ekspertas pataria įvertinti padangų būklę, patikrinti žibintus, valytuvus ir langų plovimo skystį. Svarbus ne tik skysčio kiekis, bet ir tai, ar jis tinka žemesnei temperatūrai. Jei prognozuojamos šalnos ar krituliai, reikėtų numatyti daugiau laiko, laikytis didesnio atstumo ir vengti staigių manevrų.
Kelionę verta planuoti ir pagal grįžimą. Ryte lengvai įveiktas maršrutas tamsoje, lyjant ir aplankius kelias vietas gali pareikalauti gerokai daugiau dėmesio.
Kaip keisis eismas prie Vilniaus kapinių?
Prie didžiųjų kapinių problemų kyla ten, kur platus kelias susiaurėja iki vieno privažiavimo, o vietų automobiliams neužtenka lankytojų srautui. Todėl kelionės trukmę verta skaičiuoti iki realios automobilio pastatymo vietos, o ne vien iki kapinių ženklo navigacijoje.
BTA pranešime, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės informacija, nurodoma, kad spalio 24–lapkričio 2 dienomis prie Rokantiškių, Karveliškių, Kairėnų ir Saltoniškių kapinių bus taikomi sustojimo ir stovėjimo ribojimai. Spalio 31–lapkričio 2 dienomis taip pat numatytas eismo nukreipimas apylankomis.
Vykstantiems į Karveliškių kapines rekomenduojama važiuoti per Sudervės seniūniją ir vengti dažniau užsikemšančio privažiavimo nuo Pilaitės prospekto. Prie Karveliškių, Rokantiškių ir Kairėnų kapinių tam tikrose atkarpose bus įvestas vienpusis eismas. Prieš išvykstant reikia pasitikrinti naujausią eismo organizavimo schemą, o vietoje vadovautis laikinaisiais ženklais ir reguliuotojų nurodymais.
Pakeitimais verta pasidomėti ir kitų miestų gyventojams, net jei kapinių lankyti jie neketina, bet įprastai važiuoja pro jų prieigas. Kelių kilometrų lankstas kartais sutaupo laiko, tačiau navigacijos siūlomas siauras „trumpinys“ nebūtinai padės: tuo pačiu keliu gali pasukti daugybė kitų vairuotojų.
Kodėl paskutinė laisva vieta gali kainuoti brangiausiai?
Aikštelėje greitis nedidelis, bet dėmesio reikia ne mažiau. Vienas automobilis važiuoja atbulas, kitas sukasi į pastebėtą tarpą, keleiviai atidaro dureles, o šalia eina vyresni žmonės ir šeimos su vaikais. Tokiose vietose pavojingas ne vien skubėjimas – trukdo ir susierzinimas, kai atrodo, kad aplinkiniai juda per lėtai.
A. Žiukelis atkreipia dėmesį, kad per Vėlines susitinka skirtingos patirties vairuotojai. Vieni sėda prie vairo kasdien, kiti – rečiau, todėl ne visi vienodai greitai apsisprendžia ir sureaguoja. Keli papildomi metrai atstumo leidžia ramiau stebėti situaciją ir palieka daugiau vietos sustoti.
Ekspertas pataria nesistengti bet kokia kaina privažiuoti prie pat vartų. Jei aikštelė pilna, automobilį geriau palikti toliau, vietoje, kur stovėti leidžiama. Kur patogu, verta pagalvoti ir apie viešąjį transportą. Mėginimas įsprausti automobilį į ankštą tarpą gali sukelti daugiau rūpesčių nei trumpas pasivaikščiojimas.
„Dešimt minučių pėsčiomis gali būti gerokai malonesnės nei valanda aiškinantis dėl apgadinto automobilio“, – pabrėžia A. Žiukelis. Pasak jo, pernai BTA pavyko išvengti draudžiamųjų įvykių skaičiaus augimo, todėl tikimasi šią tendenciją išlaikyti. Atvykus prie kapinių laikas turėtų likti artimųjų atminimui, o ne ginčui dėl stovėjimo vietos ir eismo įvykio deklaracijai.
