Neverbalinės komunikacijos menas
Ar kada nors pagalvojote, kodėl kai kurie žmonės atrodo turintys ypatingą gebėjimą suprasti, ką kiti galvoja? Nors telepatija išlieka mokslinės fantastikos sferoje, psichologijos mokslai atskleidžia, kad mes iš tiesų galime gana tiksliai „skaityti” kitų žmonių mintis. Tačiau tai nėra mistinis gebėjimas, o veikiau įgūdžių rinkinys, kurį galima išsiugdyti.
Žmonės nuolat siunčia signalus apie savo vidines būsenas. Mūsų kūno kalba, veido išraiškos, balso tonas ir net mažiausi akių judesiai gali atskleisti tai, ko nesakome žodžiais. Tyrimai rodo, kad tik apie 7% mūsų komunikacijos sudaro žodžiai, o likusią dalį perduodame per neverbalinę komunikaciją.
Psichologas Albertas Mehrabianas dar 1971 m. nustatė, kad bendraujant apie jausmus ir požiūrius, 55% informacijos perduodame per kūno kalbą, 38% per balso toną ir tik 7% per žodžius. Šis atradimas tapo pagrindu šiuolaikiniam supratimui apie tai, kaip mes iš tiesų bendraujame.
Empatijos vaidmuo „minčių skaityme”
Empatija – gebėjimas įsijausti į kito žmogaus emocinę būseną – yra esminis įgūdis, norint suprasti kitų mintis. Psichologai išskiria tris empatijos rūšis:
1. Kognityvinė empatija – gebėjimas suprasti, kaip kitas žmogus mąsto ir ką jis gali jausti.
2. Emocinė empatija – gebėjimas pajusti tai, ką jaučia kitas žmogus.
3. Užjaučianti empatija – noras padėti kitam žmogui, remiantis jo emocijų supratimu.
Tyrimai rodo, kad empatijos įgūdžius galima lavinti. Pavyzdžiui, 2013 m. Stanfordo universiteto mokslininkai nustatė, kad net trumpos 8 savaičių meditacijos pratybos gali reikšmingai pagerinti žmonių gebėjimą atpažinti kitų emocijas.
Įdomu tai, kad empatija turi ir neurologinį pagrindą. Mūsų smegenyse yra vadinamosios veidrodinės neuronų sistemos, kurios aktyvuojasi tiek mums atliekant veiksmą, tiek stebint kitą žmogų atliekant tą patį veiksmą. Šios sistemos padeda mums intuityviai suprasti kitų ketinimus ir jausmus.
Mikroekspresijų atpažinimas
Vienas įspūdingiausių psichologijos atradimų šioje srityje yra mikroekspresijos – trumpos, vos akimirką trunkančios veido išraiškos, kurios atskleidžia tikruosius žmogaus jausmus. Jas pirmasis aprašė psichologas Paulas Ekmanas, kurio darbas tapo populiarios TV laidos „Melagių žaidimas” pagrindu.
Mikroekspresijos trunka nuo 1/25 iki 1/15 sekundės ir dažnai pasireiškia, kai žmogus bando nuslėpti savo tikruosius jausmus. Nors paprastam stebėtojui jos gali būti nepastebimos, išmokus jas atpažinti, galima gauti vertingos informacijos apie tikrąją žmogaus emocinę būseną.
Ekmanas nustatė septynias universalias emocijas, kurias atspindi mikroekspresijos:
– Džiaugsmas
– Liūdesys
– Pyktis
– Baimė
– Nuostaba
– Pasibjaurėjimas
– Panieka
Praktinis patarimas: jei norite išmokti atpažinti mikroekspresijas, pradėkite nuo paprastesnio pratimo – stebėkite žmones, kai jie žiūri emocingus vaizdo įrašus. Bandykite pastebėti subtilias veido raumenų reakcijas, ypač aplink akis ir lūpas, kur emocijos dažniausiai pasireiškia ryškiausiai.
Kūno kalbos skaitymo menas
Kūno kalba yra vienas informatyviausių šaltinių, norint suprasti kitų žmonių mintis. Psichologai nustatė, kad tam tikros pozos ir gestai gali atskleisti daug apie žmogaus vidinę būseną.
Pavyzdžiui, kai žmogus kryžiuoja rankas ant krūtinės, tai dažnai reiškia gynybinę poziciją arba nesutikimą su tuo, kas sakoma. Tačiau šaltame kambaryje tas pats gestas gali reikšti tiesiog tai, kad žmogui šalta. Todėl svarbu stebėti kūno kalbą kontekste ir ieškoti gestų grupių, o ne interpretuoti pavienius signalus.
Štai keletas pagrindinių kūno kalbos signalų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
– Atvira kūno poza (atviri delnai, atpalaiduotos rankos) rodo atvirumą ir sąžiningumą.
– Akių kontaktas gali atskleisti susidomėjimą, pasitikėjimą arba, priešingai, melą (pernelyg intensyvus žvilgsnis).
– Kojų padėtis dažnai atskleidžia tikruosius ketinimus – jei kojos nukreiptos į išėjimą, žmogus gali norėti pabaigti pokalbį.
– Lietimas (pavyzdžiui, kai žmogus liečia savo veidą ar kaklą) gali rodyti nerimą ar melą.
Praktinis patarimas: norėdami patobulinti savo gebėjimą skaityti kūno kalbą, išbandykite šį pratimą – išjunkite garsą žiūrėdami interviu ar filmą ir bandykite suprasti, ką veikėjai jaučia, remdamiesi tik jų kūno kalba.
Aktyvaus klausymosi galia
Nors straipsnis orientuotas į neverbalinių signalų skaitymą, negalima pamiršti, kad aktyvus klausymasis yra vienas galingiausių įrankių, norint suprasti kito žmogaus mintis. Psichologai pabrėžia, kad tikras klausymasis – tai ne tik žodžių girdėjimas, bet ir dėmesio sutelkimas į kalbančiojo emocijas, toną ir potekstę.
Aktyvaus klausymosi elementai:
1. Visiška dėmesio koncentracija į kalbantįjį, atsiribojant nuo išorinių trukdžių.
2. Empatiškas reagavimas, parodant, kad suprantate kalbančiojo jausmus.
3. Atviri klausimai, kurie skatina gilesnį atsiskleidimą.
4. Perfrazavimas to, ką išgirdote, siekiant įsitikinti, kad teisingai supratote.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie yra geri klausytojai, dažnai laikomi ir geresniais „minčių skaitytojais”, nes jie sukaupia daugiau informacijos apie pašnekovą ir gali geriau numatyti jo mintis bei elgesį.
Intuicijos ir patirties derinys
Garsus psichologas Malcolmas Gladwellas savo knygoje „Blink” aprašo, kaip mūsų smegenys gali akimirksniu apdoroti daugybę informacijos ir pateikti teisingą sprendimą, net jei sąmoningai negalime paaiškinti, kodėl taip nusprendėme. Šį reiškinį jis vadina „mąstymu negalvojant”.
Intuicija nėra mistinė galia – tai greitas, pasąmoninis ankstesnės patirties pritaikymas dabartinei situacijai. Psichologai nustatė, kad ekspertai savo srityje dažnai priima sprendimus remdamiesi intuicija, kuri iš tiesų yra daugybės valandų praktikos ir patirties rezultatas.
Norint išlavinti šį „šeštąjį jausmą” kitų žmonių minčių skaitymui, reikia:
1. Kaupti patirtį bendraujant su įvairiais žmonėmis skirtingose situacijose.
2. Reflektuoti savo patirtį, analizuojant, kas įvyko ir kodėl.
3. Mokytis iš klaidų, pripažįstant, kad kartais mūsų interpretacijos būna klaidingos.
4. Praktikuoti sąmoningą dėmesį (mindfulness), kuris padeda geriau pastebėti subtilias detales.
Praktinis patarimas: po kiekvieno svarbaus pokalbio skirkite kelias minutes apmąstyti, ką pastebėjote apie pašnekovo neverbalinę komunikaciją ir kaip tai derėjo su jo žodžiais.
Kai žvilgsnis prasiskverbia giliau
Kitų žmonių minčių „skaitymas” nėra mistinė galia, o veikiau įgūdžių rinkinys, kurį galima išsiugdyti per praktiką ir sąmoningą dėmesį. Empatija, mikroekspresijų atpažinimas, kūno kalbos supratimas, aktyvus klausymasis ir intuicijos vystymas – visi šie elementai kartu sudaro tai, ką mes vadiname gebėjimu „skaityti” kito žmogaus mintis.
Svarbu suprasti, kad šis gebėjimas nėra šimtu procentų tikslus. Net geriausi psichologai ir žmonių elgesio ekspertai kartais klysta. Tačiau nuolatinis tobulėjimas šioje srityje gali reikšmingai pagerinti jūsų socialinius santykius, derybų įgūdžius ir bendrą emocinį intelektą.
Galiausiai, „minčių skaitymas” turėtų būti naudojamas etiškai – siekiant geriau suprasti kitus žmones ir efektyviau su jais bendrauti, o ne manipuliuoti ar išnaudoti. Kaip sakė garsusis psichologas Carlas Rogersas: „Kai aš iš tiesų girdžiu kitą žmogų, tai keičia mane. Todėl aš mėgstu klausytis.”
Pradėkite nuo mažų žingsnių – atkreipkite dėmesį į subtilias veido išraiškas, stebėkite kūno kalbą ir praktikuokite aktyvų klausymąsi. Ilgainiui pastebėsite, kad vis geriau suprantate, ką kiti žmonės galvoja ir jaučia, net jei jie to neišsako žodžiais.