Žurnalisto E. Ramanausko kova dėl žodžio laisvės: LRTK įspėjimas atsidūrė teisme
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) sprendimas įspėti žurnalistą Edmundą Ramanauską dėl tariamai netinkamo turinio buvo apskųstas teismui. Ramanauskas teigia, kad LRTK įspėjimas yra nepagrįstas ir pažeidžia jo žodžio laisvę. Jis siekia, kad teismas pripažintų įspėjimą neteisėtu ir panaikintų jį.
Žurnalistas argumentuoja, kad jo parengtas turinys atitinka visus teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia jokių etikos normų. Teismo posėdyje buvo išklausytos abiejų šalių pozicijos, tačiau sprendimas dar nėra priimtas. Ramanauskas tikisi, kad teismas priims palankų sprendimą, kuris užtikrins žurnalistų teisę laisvai reikšti savo nuomonę ir skleisti informaciją be nepagrįstų apribojimų.
LRTK savo ruožtu tvirtina, kad jų sprendimas buvo pagrįstas ir atitinka įstatymus, siekiant apsaugoti visuomenę nuo galimai žalingo turinio. Šis atvejis atkreipė dėmesį į žodžio laisvės ir reguliavimo institucijų vaidmens balansą Lietuvoje.
Ginčo esmė ir kontekstas
Konfliktas kilo dėl E. Ramanausko autorinio projekto „Laisvės TV„, kuriame žurnalistas nagrinėjo jautrias politines temas, susijusias su Rusijos įtaka Lietuvoje. LRTK įspėjimą išdavė 2023 m. rugsėjį, teigdama, kad laidoje buvo pateikta „nesubalansuota informacija”, kuri esą galėjo klaidinti visuomenę.
Ramanausko advokatė Ingrida Botyrienė teismo posėdyje pabrėžė, kad LRTK, būdama reguliavimo institucija, pernelyg plačiai interpretuoja savo įgaliojimus: „Komisija neturi teisės vertinti žurnalisto darbo kokybės ar nuomonės tinkamumo. Jų funkcija – prižiūrėti, kad nebūtų akivaizdžių įstatymo pažeidimų, o ne tapti turinio cenzoriais„.
Žurnalistų bendruomenės reakcija
Lietuvos žurnalistų sąjunga išreiškė susirūpinimą dėl šio atvejo, pažymėdama, kad pastaraisiais metais pastebima tendencija, kai reguliavimo institucijos vis dažniau kišasi į žiniasklaidos turinį. Sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius pasisakė: „Toks LRTK elgesys kelia rimtų klausimų dėl žodžio laisvės ribų Lietuvoje. Žurnalistai privalo turėti teisę kritiškai vertinti visuomenei svarbius klausimus be baimės sulaukti sankcijų„.
Šį atvejį stebi ir tarptautinės organizacijos, įskaitant „Reporters Without Borders”, kuri savo metinėje ataskaitoje jau anksčiau išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio spaudimo nepriklausomai žiniasklaidai Baltijos šalyse.
Teisiniai aspektai
Lietuvos teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad šis atvejis gali tapti precedentu, formuojančiu žodžio laisvės ribas šalyje. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Tomas Venckus paaiškina:
„Esminis klausimas šioje byloje – kur baigiasi reguliavimo institucijos teisėti įgaliojimai ir prasideda nepagrįstas kišimasis į žodžio laisvę. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, žurnalistams turi būti suteikta plati veikimo laisvė, ypač visuomenei svarbiais klausimais.”
LRTK atstovas Mantas Martišius teismo posėdyje gynė komisijos poziciją, teigdamas, kad įspėjimas buvo išduotas ne dėl nuomonės reiškimo, o dėl faktų pateikimo: „Komisija nesikiša į nuomonių lauką, tačiau privalo užtikrinti, kad visuomenei pateikiama informacija būtų tiksli ir subalansuota„.
Tarp cenzūros ir atsakomybės: ko galime tikėtis?
Ramanausko byla atspindi platesnę įtampą tarp žodžio laisvės ir atsakomybės už skleidžiamą informaciją. Lietuva, būdama ES narė, įsipareigojusi laikytis aukštų žodžio laisvės standartų, tačiau kartu susiduria su dezinformacijos iššūkiais, ypač geopolitiškai jautrioje aplinkoje.
Teismo sprendimas šioje byloje gali nubrėžti svarbias gaires, kaip ateityje bus vertinamas žurnalistų darbas ir kokios galios bus suteiktos reguliavimo institucijoms. Tikėtina, kad nepriklausomai nuo bylos baigties, ji paskatins platesnę diskusiją apie žiniasklaidos laisvės ir atsakomybės pusiausvyrą Lietuvoje.
Kaip pastebėjo pats Ramanauskas išeidamas iš teismo salės: „Čia ne tik mano asmeninė kova. Tai kova už visų žurnalistų teisę daryti savo darbą be baimės, kad už nepatogią tiesą būsi nubaustas. Jei mes leisime užčiaupti vieną balsą, rytoj gali būti užčiaupti ir kiti.”