Seimas keičia spaudos konferencijų tvarką: ribojimas ar apsauga nuo dezinformacijos?
Lietuvos Seimo vadovybė nusprendė pakeisti tvarką, susijusią su spaudos konferencijų organizavimu Seime, reaguodama į visuomenės pasipiktinimą dėl buvusio politiko Zigmo Vaišvilos rengiamų konferencijų. Nuo šiol Seime spaudos konferencijas galės rengti tik Seimo nariai arba jų frakcijos, o ne išoriniai asmenys ar organizacijos. Šis sprendimas priimtas siekiant užtikrinti, kad Seimo patalpos nebūtų naudojamos skleidžiant dezinformaciją ar neapykantą kurstančią informaciją.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad Seimas yra demokratijos simbolis, todėl svarbu, kad jo erdvės būtų naudojamos atsakingai ir laikantis demokratinių vertybių. Ji taip pat pažymėjo, kad naujoji tvarka padės išvengti situacijų, kai Seimo vardas galėtų būti siejamas su neatsakingais ar klaidinančiais pareiškimais.
Precedentai, sukėlę diskusijas
Sprendimas keisti tvarką priimtas po to, kai Z. Vaišvila surengė keletą kontroversiškų spaudos konferencijų, kuriose skleidė Rusijos propagandą atitinkančias žinutes. Ypač didelį pasipiktinimą sukėlė jo pareiškimai apie Ukrainos karą, kuriuose jis kartojo Kremliaus naratyvus, prieštaraujančius Lietuvos oficialiai pozicijai.
Anot politologės dr. Ainės Ramonaitės, tokios konferencijos Seimo patalpose galėjo sukelti painiavą visuomenėje: „Kai dezinformacija skleidžiama iš parlamento pastato, dalis žmonių gali klaidingai manyti, kad tai yra oficiali valstybės pozicija arba bent jau toleruojama parlamento.”
Teisinis ir etinis aspektas
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius atkreipė dėmesį, kad naujoji tvarka kelia tam tikrų klausimų dėl žodžio laisvės ribojimo. „Nors suprantame poreikį kovoti su dezinformacija, turime būti atsargūs, kad neapribotume demokratinių procesų ir visuomenės galimybės išgirsti įvairias nuomones”, – teigė jis.
Teisininkai pabrėžia, kad Seimas, kaip valstybinė institucija, turi teisę reguliuoti savo patalpų naudojimą. Konstitucijos ekspertas prof. Vytautas Sinkevičius pažymi: „Seimas nėra viešoji erdvė, kurioje bet kas gali reikšti bet kokias mintis. Tai yra valstybės institucija su tam tikromis funkcijomis ir atsakomybėmis.”
Tarptautinė praktika
Įdomu tai, kad panašios taisyklės galioja ir kitų Europos šalių parlamentuose. Pavyzdžiui, Vokietijos Bundestage spaudos konferencijas gali rengti tik parlamentarai arba parlamentinės grupės. Estijoje taip pat taikoma panaši praktika – Riigikogu patalpose spaudos konferencijas organizuoti gali tik parlamento nariai, frakcijos arba komitetai.
Švedijos parlamentas Riksdagas 2018 metais sugriežtino taisykles po incidento, kai kraštutinių dešiniųjų grupės bandė pasinaudoti parlamento patalpomis savo renginiams.
Demokratijos dilema: kur brėžiama riba?
Šis atvejis atskleidžia platesnę dilemą, su kuria susiduria demokratinės visuomenės – kaip apsaugoti žodžio laisvę, kartu užkertant kelią dezinformacijai ir propagandai. Lietuvos atvejis nėra išskirtinis – hibridinio karo sąlygomis daugelis demokratinių šalių ieško balanso tarp atvirumo ir saugumo.
Seimo sprendimas atspindi tendenciją, kai demokratinės institucijos imasi aktyvesnio vaidmens apsaugant informacinę erdvę. Tačiau kartu tai primena, kad demokratija nėra tik laisvė kalbėti – tai ir atsakomybė už savo žodžius, ypač kai jie skamba iš institucijų, simbolizuojančių valstybingumą. Galbūt šis atvejis taps dar vienu akstinu visuomenei diskutuoti apie tai, kaip išsaugoti demokratijos vertybes informacinio karo akivaizdoje, neprarandant nei saugumo, nei laisvės.