Rusijos estrados žvaigždės koncertas Vilniuje sukėlė prieštaringų reakcijų
Vilniuje planuojama surengti koncertą, kuriame pasirodys Rusijos estrados žvaigždė, gavusi apdovanojimą iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Šis renginys sukėlė nemažai diskusijų ir prieštaringų nuomonių tarp Lietuvos gyventojų.
Kaip paaiškėjo, kalbama apie Filipą Kirkorovą – vieną ryškiausių Rusijos estrados atstovų, kuris 2017 metais buvo apdovanotas Rusijos Federacijos liaudies artisto garbės ženklu, kurį jam įteikė pats V. Putinas. Kirkorovas ne kartą viešai reiškė palaikymą Rusijos valdžiai ir jos politikai, o 2014 metais pasirašė laišką, palaikantį Krymo aneksiją.
Visuomenės reakcija
Kai kurie žmonės mano, kad tokie koncertai neturėtų vykti dėl politinės situacijos ir Rusijos veiksmų tarptautinėje arenoje. Socialiniuose tinkluose jau formuojasi pilietinių aktyvistų grupės, planuojančios protestus prie koncerto vietos.
„Tai ne tik kultūrinis, bet ir politinis klausimas. Menininkai, atvirai palaikantys agresyvią Rusijos politiką, neturėtų būti laukiami Lietuvoje,” – socialiniame tinkle rašo pilietinės iniciatyvos „Už laisvą Lietuvą” nariai.
Kiti teigia, kad muzika ir menas neturėtų būti painiojami su politika, ir kad menininkai turi teisę pasirodyti bet kurioje šalyje, nepaisant jų kilmės ar politinių pažiūrų.
Teisiniai aspektai
Lietuvos užsienio reikalų ministerija primena, kad nuo 2022 m. Lietuvoje galioja nepageidaujamų asmenų sąrašas, į kurį įtraukti Rusijos menininkai, atvirai palaikantys karą Ukrainoje. Šiuo metu tikrinama, ar minimas atlikėjas yra šiame sąraše.
Kultūros ministerijos atstovai pabrėžia, kad Lietuva laikosi aiškios pozicijos dėl kultūrinių ryšių su Rusija – oficialus bendradarbiavimas yra nutrauktas, tačiau privačių renginių organizatoriai turi teisę rengti koncertus, jei atlikėjai nėra įtraukti į sankcijų sąrašus.
Organizatorių pozicija
Koncerto organizatoriai, UAB „Rytų melodijos”, teigia tikintys, kad renginys pritrauks daug žiūrovų ir bus sėkmingas, tačiau taip pat supranta, kad gali susidurti su protestais ar kitomis neigiamomis reakcijomis.
„Mes suprantame susidariusią situaciją, tačiau tikime, kad menas turi galią vienyti žmones. Atlikėjas atvyksta su grynai kultūrine misija, o jo koncertas skirtas muzikos gerbėjams, ne politiniams pareiškimams,” – teigia organizatorių atstovas Viktoras Paulauskas.
Organizatoriai taip pat pabrėžia, kad bilietai į renginį jau parduodami, o didelė dalis jų jau išpirkta, kas rodo, kad nepaisant politinio konteksto, atlikėjas turi nemažai gerbėjų Lietuvoje.
Panašūs precedentai
Tai nėra pirmas kartas, kai Baltijos šalyse kyla diskusijos dėl Rusijos atlikėjų koncertų. 2022 m. Latvijoje buvo atšauktas grupės „Mumiy Troll” koncertas po visuomenės pasipiktinimo, o Estijoje buvo priimtas sprendimas neįsileisti pianisto Deniso Macujevo dėl jo pozicijos Krymo klausimu.
Menas karo šešėlyje: kur brėžiamos ribos?
Šis įvykis dar kartą iškelia klausimą apie kultūros ir politikos santykį bei menininkų atsakomybę tarptautinėje erdvėje. Nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, kultūros ir politikos santykis tapo ypač jautrus.
Ar galima atskirti menininką nuo jo politinių pažiūrų? Kiek svarbus yra menininko moralinis kompasas? Šie klausimai neturi vienareikšmių atsakymų, tačiau akivaizdu, kad kultūra niekada neegzistuoja vakuume – ji visada atspindi ir formuoja visuomenės vertybes. Šiandien, kai Europoje vėl dunda karo būgnai, kiekvienas kultūrinis renginys neišvengiamai įgyja ir politinį atspalvį, o mūsų pasirinkimai, ką palaikyti ir kam ploti, tampa ne tik asmeninės skonio, bet ir pilietinės pozicijos išraiška.