Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad” kelia nerimą regione
Rusijai ir Baltarusijai planuojant surengti bendras karines pratybas „Zapad”, Lietuvos nacionalinio saugumo patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad šis žingsnis siunčia aiškią žinią visiems regiono gyventojams ir tarptautinei bendruomenei. Pasak Budrio, tokios pratybos yra ne tik karinio pasirengimo demonstravimas, bet ir politinis signalas, rodantis šių šalių bendradarbiavimą bei jų siekį parodyti savo įtaką regione.
Budrys pabrėžė, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys atidžiai stebi situaciją ir yra pasirengusios reaguoti į bet kokius galimus iššūkius. Jis taip pat pažymėjo, kad NATO sąjungininkai yra informuoti apie šias pratybas ir yra pasirengę bendradarbiauti, siekiant užtikrinti regiono saugumą.
Nors „Zapad” pratybos vyksta reguliariai, šių metų kontekstas yra ypatingas dėl padidėjusios įtampos tarp Vakarų ir Rusijos, taip pat dėl Baltarusijos vaidmens regione. Budrys akcentavo, kad tokios pratybos gali būti naudojamos kaip priemonė didinti spaudimą kaimyninėms šalims ir demonstruoti karinę galią.
Lietuvos valdžios atstovai ragina gyventojus išlikti ramius, tačiau budrius, ir užtikrina, kad šalies gynybos pajėgos yra pasirengusios bet kokiems scenarijams. Tuo tarpu tarptautinė bendruomenė raginama atidžiai stebėti situaciją ir imtis priemonių, jei būtų pastebėti kokie nors agresyvūs veiksmai.
„Zapad” pratybų istorija ir mastai
„Zapad” (liet. „Vakarai”) pratybos turi ilgą istoriją, siekiančią dar Šaltojo karo laikus. Šios pratybos tradiciškai vyksta kas ketverius metus. Paskutinės didelio masto „Zapad” pratybos įvyko 2021 metais, kai jose, pagal oficialius Rusijos ir Baltarusijos duomenis, dalyvavo apie 200 000 karių, nors Vakarų analitikai įtarė, kad realus skaičius galėjo būti dar didesnis.
Šių metų pratybose, remiantis Rusijos gynybos ministerijos pranešimais, planuojama įtraukti dar daugiau karių ir modernios karinės technikos, įskaitant naujausius tankus T-14 „Armata”, naikintuvus Su-57 ir strateginius bombonešius. Pratybų scenarijus tradiciškai apima tariamą NATO agresiją prieš Sąjunginę valstybę (Rusiją ir Baltarusiją).
Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas neseniai pareiškė, kad šių metų pratybos bus „atsakas į didėjančią NATO grėsmę prie Sąjunginės valstybės sienų”. Tai ypač neramina, atsižvelgiant į tai, kad Baltarusija tapo svarbiu Rusijos kariniu placdarmu po 2022 m. pradėtos invazijos į Ukrainą.
NATO atsakas ir Baltijos šalių pasiruošimas
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas praėjusią savaitę pareiškė, kad Aljansas atidžiai stebės šias pratybas ir sustiprins savo buvimą rytiniame flange. „Mes neturime iliuzijų dėl Rusijos ketinimų ir matome, kaip Baltarusija tampa vis labiau priklausoma nuo Maskvos”, – sakė Stoltenbergas.
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jau dabar yra dislokuotos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės. Lietuvoje dislokuotai bataliono kovinei grupei vadovauja Vokietija, o ją papildo kariai iš Nyderlandų, Norvegijos, Belgijos ir kitų sąjungininkų. Šios pajėgos reguliariai dalyvauja pratybose, tokiose kaip „Geležinis Vilkas” ir „Kardo kirtis”.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas neseniai paskelbė apie papildomus 40 milijonų eurų, skirtus pasienio infrastruktūrai stiprinti. „Mes turime būti pasiruošę bet kokiems scenarijams, įskaitant hibridines grėsmes, kurios gali būti išbandytos per tokias pratybas kaip ‘Zapad'”, – teigė ministras.
Šešėliai iš praeities – pamokos ateičiai
Ankstesnės „Zapad” pratybos neretai kėlė įtampą regione. 2017 metais, nors oficialiai buvo pranešta apie 12 700 dalyvaujančių karių (skaičius, specialiai parinktas, kad būtų išvengta tarptautinių stebėtojų pagal ESBO taisykles), Vakarų žvalgybos tarnybos vertino, kad iš tikrųjų dalyvavo apie 100 000 karių.
Po 2021 m. pratybų dalis Rusijos karinės technikos liko Baltarusijoje, o tai vėliau palengvino Rusijos puolimą prieš Ukrainą iš šiaurės. Šis faktas verčia analitikus ir šiemet atidžiai stebėti, ar po pratybų visa technika bus išvesta.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusį mėnesį lankydamasis Vašingtone pabrėžė, kad „Zapad” pratybos yra ne tik karinis, bet ir informacinis iššūkis. „Mes turime būti pasiruošę ne tik fizinėms grėsmėms, bet ir dezinformacijos kampanijoms, kurios dažnai lydi tokias pratybas”, – sakė jis susitikime su JAV valstybės sekretoriumi.
Budrumo kaina – taika rytdienos horizonte
Artėjančios „Zapad” pratybos primena, kad geopolitinė įtampa Baltijos regione išlieka aukšta. Tačiau skirtingai nei prieš dešimtmetį, šiandien Baltijos šalys yra geriau pasiruošusios, turi tvirtesnes gynybos sistemas ir užsitikrinusios NATO sąjungininkų paramą.
Kęstutis Budrys pastarajame interviu „Lietuvos rytui” pabrėžė: „Rusija nori, kad bijotume. Bet mes nesame 2014-ųjų Lietuva. Mūsų kariuomenė stipresnė, mūsų sąjungininkai – šalia, o svarbiausia – mes žinome, su kuo turime reikalą.”
Nors „Zapad” pratybos kelia nerimą, jos taip pat tampa savotišku testu Baltijos šalių pasirengimui ir NATO vienybei. Kol Rusija ir Baltarusija demonstruoja savo karinę galią, Lietuva ir jos sąjungininkai tyliai, bet užtikrintai stiprina savo gynybos pajėgumus, informacinį atsparumą ir tarptautinį bendradarbiavimą – tai geriausias atsakas į bauginimo politiką, kuri jau tapo įprastu Kremliaus įrankiu.