Lietuvos valdžia ieško vietos naujam kariniam poligonui
Lietuvos valdžia šiuo metu ieško tinkamos vietos naujam kariniam poligonui įrengti. Seimo narė Dovilė Šakalienė teigia, kad šis procesas yra sudėtingas ir reikalauja daug laiko bei pastangų. Nors konkrečių naujienų apie galutinį sprendimą dar nėra, vyksta intensyvios diskusijos ir vertinimai, siekiant rasti optimaliausią sprendimą, kuris atitiktų tiek karinius, tiek aplinkosauginius reikalavimus.
Šakalienė pabrėžė, kad svarbu atsižvelgti į vietos bendruomenių nuomonę ir užtikrinti, kad jų interesai būtų tinkamai atstovaujami. Ji taip pat pažymėjo, kad šis projektas yra svarbus ne tik nacionaliniam saugumui, bet ir tarptautiniam bendradarbiavimui, nes Lietuva yra NATO narė ir turi įsipareigojimų sąjungininkams.
Nors šiuo metu didelių naujienų apie poligono vietos pasirinkimą nėra, valdžia tikisi, kad artimiausiu metu bus pasiektas susitarimas, kuris leis pradėti konkrečius darbus. Šakalienė ragina visuomenę būti kantriai ir supratingai, nes tokie projektai reikalauja laiko ir kruopštaus planavimo.
Kodėl Lietuvai reikalingas naujas poligonas?
Pastaraisiais metais Lietuvos gynybos poreikiai ženkliai išaugo, ypač po Rusijos agresijos Ukrainoje 2022 metais. Esami kariniai poligonai – Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos – nebepajėgia užtikrinti visų reikalingų pratybų ir mokymų.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, naujas poligonas būtų skirtas ne tik Lietuvos kariuomenės reikmėms, bet ir NATO sąjungininkų pajėgoms, kurių skaičius Lietuvoje nuolat didėja. Vokietijos brigada, kuri iki 2027 m. turėtų būti nuolat dislokuota Lietuvoje, taip pat reikalauja papildomų pratybų erdvių.
„Šiuo metu Lietuvoje esančių poligonų plotas nesiekia net 30 tūkst. hektarų, o kaimyninėje Lenkijoje jie užima per 100 tūkst. hektarų. Esame priversti ieškoti papildomų teritorijų, jei norime užtikrinti tinkamą karių parengimą,” – teigia kariuomenės atstovai.
Galimos lokacijos ir iššūkiai
Šiuo metu svarstoma keletas potencialių vietų naujam poligonui, tačiau visos jos susiduria su tam tikrais iššūkiais:
– Švenčionių rajone esančios teritorijos yra patrauklios dėl retai apgyvendintos vietovės, tačiau kelia aplinkosauginių problemų dėl vertingų miškų;
– Tauragės apskrityje esančios teritorijos galėtų būti tinkamos, bet reikėtų spręsti privačių žemių išpirkimo klausimus;
– Rietavo savivaldybėje esančios teritorijos taip pat svarstomos kaip potenciali vieta.
Kaip pažymi aplinkosaugos ekspertai, bet kurios vietos pasirinkimas turės reikšmingą poveikį aplinkai. „Naujo poligono įrengimas neišvengiamai paveiks biologinę įvairovę, todėl būtina atlikti išsamius poveikio aplinkai vertinimus ir numatyti kompensacines priemones,” – teigia Lietuvos gamtos fondo atstovas Andrius Kairys.
Vietos bendruomenių reakcija
Potencialių vietovių gyventojai į naujo poligono įrengimo planus reaguoja nevienareikšmiškai. Dalis supranta gynybos stiprinimo svarbą, kiti nerimauja dėl triukšmo, gamtos niokojimo ir nekilnojamojo turto vertės sumažėjimo.
„Suprantame šalies gynybos svarbą, bet norime, kad sprendimai būtų priimami skaidriai ir atsižvelgiant į mūsų interesus,” – sako Švenčionių rajono bendruomenės atstovas Tomas Petrauskas.
Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad vykdo aktyvias konsultacijas su bendruomenėmis ir siekia rasti kompromisą. Numatoma, kad savivaldybėms, kuriose bus įrengtas poligonas, bus skiriama papildoma finansinė parama infrastruktūros gerinimui.
Tarp saugumo poreikių ir aplinkos išsaugojimo
Naujo karinio poligono įrengimas Lietuvoje – tai ne tik techninis ar karinis projektas, bet ir sudėtingas balansavimo aktas tarp nacionalinio saugumo stiprinimo ir aplinkos išsaugojimo. Šiame kontekste itin svarbu rasti sprendimą, kuris būtų priimtinas visiems suinteresuotiems asmenims.
Tikėtina, kad galutinis sprendimas dėl poligono vietos bus priimtas 2024 metų antroje pusėje, o pats poligonas galėtų pradėti veikti ne anksčiau kaip 2026-2027 metais. Tačiau, kaip pažymi Seimo narė Šakalienė, „geriau priimti gerai apgalvotą sprendimą vėliau, nei skubotą – anksčiau”.
Nepaisant visų iššūkių, naujo poligono įrengimas liudija Lietuvos ryžtą stiprinti savo gynybinį potencialą ir prisidėti prie NATO rytinio flango saugumo užtikrinimo – o tai šiandieninėje geopolitinėje situacijoje tampa ne tik pageidautina, bet ir būtina investicija į mūsų visų saugią ateitį.