Lietuvos valdžia ieško vietos naujam kariniam poligonui
Lietuvos valdžia šiuo metu ieško tinkamos vietos naujam kariniam poligonui įrengti. Seimo narė Dovilė Šakalienė teigia, kad šis procesas yra sudėtingas ir reikalauja daug laiko bei pastangų. Nors konkrečių naujienų apie galutinį sprendimą dar nėra, vyksta intensyvios diskusijos ir vertinimai, siekiant rasti optimaliausią sprendimą, kuris atitiktų tiek karinius, tiek aplinkosauginius reikalavimus.
Šakalienė pabrėžia, kad naujo poligono įrengimas yra svarbus Lietuvos gynybos stiprinimui, ypač atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją. Tačiau ji taip pat akcentuoja, kad būtina atsižvelgti į vietos bendruomenių interesus ir užtikrinti, kad jų gyvenimo kokybė nenukentėtų dėl naujojo objekto statybos.
Šiuo metu vyksta įvairių vietovių vertinimas, siekiant nustatyti, kuri iš jų geriausiai atitiktų visus keliamus reikalavimus. Šakalienė pažymi, kad šis procesas yra sudėtingas ir reikalauja kruopštaus planavimo bei bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis. Nepaisant to, ji tikisi, kad artimiausiu metu bus pasiektas susitarimas ir bus galima pradėti konkrečius darbus.
Kodėl Lietuvai reikalingas naujas poligonas?
Lietuvos kariuomenė šiuo metu naudojasi keliais poligonais, tačiau didžiausias jų – Pabradės poligonas – jau nebeatitinka šiuolaikinių poreikių. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, esamų poligonų plotas yra nepakankamas tiek Lietuvos kariuomenės, tiek NATO sąjungininkų mokymams.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys 2022 m. yra pabrėžęs, kad „dabartiniai poligonai nėra pritaikyti šiuolaikiniams kariniams veiksmams modeliuoti, ypač turint omenyje brigados dydžio vienetų mokymą”. Naujas poligonas turėtų užimti ne mažiau kaip 20 tūkst. hektarų plotą, kad jame būtų galima vykdyti plataus masto pratybas.
Galimos lokacijos ir iššūkiai
Tarp svarstomų vietovių minimos teritorijos Švenčionių, Anykščių ir Ignalinos rajonuose. Šios vietos pasirinktos dėl palankių geografinių sąlygų ir santykinai mažo gyventojų tankio. Tačiau kiekviena iš šių vietovių kelia skirtingus iššūkius.
Aplinkos apsaugos ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl galimo poveikio Labanoro regioninio parko apylinkėms, jei poligonas būtų įkurtas netoli jo. Lietuvos gamtos fondo atstovai pažymi, kad šiame regione yra vertingų ekosistemų, kurios gali nukentėti nuo intensyvios karinės veiklos.
Kita vertus, vietos savivaldybės išreiškė viltį, kad naujo karinio objekto atsiradimas galėtų paskatinti regioninę ekonomiką. Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius yra teigęs, kad „karinis objektas galėtų sukurti naujų darbo vietų ir pritraukti investicijų į regioną, tačiau būtina užtikrinti, kad tai nepakenktų turizmo sektoriui”.
Tarptautinis kontekstas
Naujo poligono statybos poreikis taip pat susijęs su NATO rytinio flango stiprinimu. Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Ukrainoje, Aljanso šalys ėmėsi priemonių stiprinti savo gynybos pajėgumus, ypač rytinėje NATO dalyje.
2023 m. Vilniaus NATO viršūnių susitikime buvo patvirtinti planai dėl papildomų pajėgų dislokavimo Baltijos šalyse. Lietuvoje numatyta dislokuoti Vokietijos vadovaujamą brigadą, kuriai taip pat reikalinga tinkama infrastruktūra mokymams.
Žalias žvilgsnis į pilką reikalą
Naujo karinio poligono įrengimas Lietuvoje – tai ne tik gynybos, bet ir visuomenės, aplinkosaugos bei ekonomikos klausimas. Šis projektas atspindi šiuolaikinės Lietuvos realijas, kai tenka balansuoti tarp saugumo poreikių ir aplinkosauginių vertybių.
Kaip pažymėjo Seimo narė Dovilė Šakalienė, „mes negalime ignoruoti geopolitinių realijų, tačiau taip pat negalime pamiršti savo įsipareigojimų gamtai ir žmonėms”. Ši įtampa tarp pilkos karinės infrastruktūros ir žalios Lietuvos gamtos išlieka vienu didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria sprendimų priėmėjai.
Tikėtina, kad galutinis sprendimas dėl poligono vietos bus priimtas 2024 metų pabaigoje, o statybos galėtų prasidėti 2025 metais. Tačiau, nepriklausomai nuo pasirinktos vietos, akivaizdu, kad šis projektas ilgam pakeis ne tik Lietuvos gynybos infrastruktūrą, bet ir taps svarbiu veiksniu formuojant šalies kraštovaizdį bei regioninę politiką ateinantiems dešimtmečiams.