Seimo narės pasirašė susitarimą dėl Lietuvos pasirengimo krizėms
Seimo narės Dovilė Šakalienė ir Laima Andrikienė pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama stiprinti Lietuvos pasirengimą krizėms ir mobilizacijai. Šis susitarimas yra dalis platesnių pastangų užtikrinti, kad šalis būtų geriau pasirengusi reaguoti į įvairias grėsmes ir iššūkius, su kuriais gali susidurti.
Susitarime numatyta stiprinti bendradarbiavimą tarp įvairių institucijų, siekiant užtikrinti efektyvų ir koordinuotą atsaką į krizes. Taip pat planuojama gerinti visuomenės informavimą ir švietimą apie galimas grėsmes bei pasirengimo priemones.
Šakalienė pabrėžė, kad svarbu ne tik turėti planus, bet ir užtikrinti, kad jie būtų praktiškai įgyvendinami. Ji taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę stiprinti visuomenės atsparumą ir gebėjimą greitai prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.
Andrikienė pridūrė, kad šis susitarimas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti šalies saugumą ir stabilumą. Ji pabrėžė, kad būtina nuolat atnaujinti ir tobulinti pasirengimo planus, atsižvelgiant į besikeičiančią geopolitinę situaciją ir naujas grėsmes.
Konkrečios priemonės ir planai
Susitarime numatytos konkrečios priemonės apima keletą svarbių sričių. Visų pirma, ketinama sukurti bendrą krizių valdymo sistemą, kuri apjungtų Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijų bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pajėgumus. Tokia sistema užtikrintų, kad įvykus krizei, atsakas būtų koordinuotas ir greitas.
Be to, susitarime numatyta parengti išsamų visuomenės informavimo planą, kuris būtų aktyvuojamas krizės atveju. Šis planas apimtų ne tik tradicines žiniasklaidos priemones, bet ir socialinius tinklus, mobiliuosius pranešimus bei kitus šiuolaikinius komunikacijos kanalus.
Dovilė Šakalienė, kuri Seime aktyviai dirba su nacionalinio saugumo klausimais, paaiškino: „Mūsų tikslas – užtikrinti, kad kiekvienas Lietuvos pilietis žinotų, ką daryti krizės atveju. Tai apima ne tik evakuacijos planus, bet ir paprasčiausias priemones, kaip pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais pirmosiomis krizės valandomis ar dienomis.”
Tarptautinis kontekstas
Šis susitarimas pasirašytas ypač jautriu geopolitiniu laikotarpiu. Rusijos karas Ukrainoje, prasidėjęs 2022 metų vasarį, privertė Baltijos šalis iš naujo įvertinti savo pasirengimą galimiems kariniams konfliktams. Lietuva, būdama NATO narė, gali pasikliauti kolektyvinio saugumo garantijomis, tačiau ekspertai pabrėžia, kad pirmosios reakcijos valandos krizės atveju būtų kritiškai svarbios.
Laima Andrikienė, turinti ilgametę patirtį tarptautinėje politikoje ir Europos Parlamente, pabrėžė tarptautinio bendradarbiavimo svarbą: „Mes mokomės iš Ukrainos patirties ir matome, kaip svarbu turėti ne tik karinį pasirengimą, bet ir civilinės gynybos sistemą. Lietuva aktyviai bendradarbiauja su Šiaurės šalimis, ypač Suomija ir Švedija, kurios turi ilgametes civilinės gynybos tradicijas.”
Suomijos civilinės gynybos sistema, kuri buvo kuriama dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo, dažnai minima kaip pavyzdys Baltijos šalims. Suomija turi išplėtotą slėptuvių tinklą, galinčią priimti apie 80% šalies gyventojų, bei gerai organizuotą maisto ir kitų būtiniausių prekių atsargų sistemą.
Visuomenės vaidmuo ir pasirengimas
Vienas iš esminių susitarimo aspektų – didesnis dėmesys visuomenės įtraukimui į pasirengimo procesą. Planuojama organizuoti reguliarias civilinės saugos pratybas, kuriose galėtų dalyvauti eiliniai piliečiai, mokyklos ir darbovietės.
„Mūsų tikslas – ne gąsdinti žmones, o suteikti jiems žinių ir įgūdžių, kurie padėtų jaustis saugiau ir užtikrinčiau”, – teigė Šakalienė. Ji taip pat paminėjo, kad bus siekiama įtraukti šias temas į mokyklų programas, kad jaunoji karta augtų su geresniu supratimu apie civilinę saugą.
Susitarime taip pat numatyta skatinti savanorystę ir piliečių įsitraukimą į tokias organizacijas kaip Lietuvos šaulių sąjunga, Krašto apsaugos savanorių pajėgos ar Raudonasis Kryžius. Šios organizacijos vaidina svarbų vaidmenį stiprinant visuomenės atsparumą ir gebėjimą reaguoti į krizes.
Ateities iššūkiai: nuo planavimo iki veiksmo
Nors susitarimas tarp Seimo narių yra svarbus žingsnis, ekspertai pabrėžia, kad tikrasis darbas tik prasideda. Pasirengimas krizėms reikalauja ne tik politinės valios, bet ir nuoseklaus finansavimo, institucijų bendradarbiavimo ir visuomenės įsitraukimo.
Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis, komentuodamas šį susitarimą, pabrėžė: „Turime pereiti nuo kalbų prie veiksmų. Svarbiausia – praktinis pasirengimas, reguliarios pratybos ir aiškus supratimas, kas už ką atsakingas krizės atveju.”
Svarbu paminėti, kad Lietuva jau turi tam tikrą patirtį reaguojant į krizes – nuo COVID-19 pandemijos valdymo iki migrantų krizės pietiniame pasienyje 2021 metais. Šios patirtys parodė tiek stipriąsias, tiek silpnąsias šalies pasirengimo puses.
Atsparumas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų
Pasirašytas susitarimas – tai ne tik politinis dokumentas, bet ir kvietimas kiekvienam Lietuvos piliečiui prisiimti atsakomybę už savo ir aplinkinių saugumą. Istorija ne kartą parodė, kad krizių akivaizdoje laimi tos visuomenės, kurios yra ne tik kariniai pasiruošusios, bet ir psichologiškai atsparios.
Kaip taikliai pastebėjo Dovilė Šakalienė baigiamajame susitarimo pristatymo žodyje: „Valstybės atsparumas – tai ne tik bunkeriai, ginklai ar atsargos. Tai visų pirma žmonių gebėjimas išlikti vieningais, padėti vieni kitiems ir neprarasti tikėjimo, kad kartu galime įveikti bet kokius iššūkius.”
Šis susitarimas – tai ne pabaiga, o pradžia ilgo kelio, kuriuo Lietuva žengia stiprindama savo nacionalinį saugumą. Ir nors niekas nenori, kad krizės planas kada nors būtų panaudotas, geriau turėti planą ir jo neprireikti, nei prireikti plano ir jo neturėti.